Pripažindami visuomenės atsparumo svarbą valdant krizes KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkai aiškinsis, kaip pilietiškumas ir piliečių mokslas gali stiprinti visuomenės ir bendruomenių atsparumą grėsmėms.
Pripažindami visuomenės atsparumo svarbą valdant krizes KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkai aiškinsis, kaip pilietiškumas ir piliečių mokslas gali stiprinti visuomenės ir bendruomenių atsparumą grėsmėms.
„Mokslinėje literatūroje visuomenės atsparumas yra apibrėžiamas kaip bendruomenės ar visuomenės gebėjimas atsilaikyti prieš nepageidaujamus reiškinius, prie jų prisitaikyti ir po jų atsigauti, tačiau Lietuvos visuomenės pajėgumas atsilaikyti mažai tyrinėtas“, – pastebi projekto vadovė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė Eglė Butkevičienė.
Ji pastebi, kad projektu siekiama aktualizuoti pilietiškumo ir piliečių mokslo vaidmenį stiprinant visuomenės ir bendruomenių atsparumą socio-politinėms grėsmėms, nes šiuolaikinės demokratijos kokybė ir stabilumas priklauso ne tik nuo jos sandaros, bet ir nuo jos piliečių, jų veiksnumo, mokslinio raštingumo, pagarbos demokratinėms vertybėms bei dalyvavimo puoselėjant demokratiją.
KTU profesorės nuomone, demokratiniai procesai nėra įmanomi be aktyvaus visuomenės įsitraukimo į valstybės valdymą, todėl projekto metu bus tiriamos piliečių nuostatos ir elgsena pilietiškumo bei aktyvaus dalyvavimo politikoje, socialiniame gyvenime ir piliečių moksle atžvilgiu: „Be to, bus tiriamas vietos valdžios atvirumas, kuriant sąlygas piliečių dalyvavimui“.
Kalbėdama apie valdžios atvirumą KTU mokslininkė E. Butkevičienė pastebi, kad jis neturėtų būti suvokiamas pernelyg siaurai. Tai turi būti ir valstybės, ir savivaldos institucijų gebėjimas įtraukti pilietinę visuomenę į sprendimų priėmimą per įvairias demokratines iniciatyvas.
KTU projekto tyrėjas Vytautas Valentinavičius pastebi, kad 2022 m. Baltijos tyrimų atlikta visuomenės apklausa atskleidžia, kad net 62 proc. Lietuvos gyventojų nėra patenkinti demokratija, o tai reiškia, kad jų įsipareigojimas bendruomenei, dalyvavimas viešajame gyvenime ir politikoje, taip pat socialinė atsakomybė bei pagarba demokratinėms vertybėms nėra tvarūs. Tai tampa dar aktualiau nūdienos grėsmių nacionaliniam saugumui kontekste.
„2023 m. demokratijos tvarumo barometre, kurį kasmet skelbia Europos rytų studijų centras, pastebima, kad demokratijos tvarumo indekso vertės mažėjimui turi įtakos visuomenės nepasitikėjimas valstybės institucijomis bei gyventojų nepasitenkinimas demokratiniais procesais Lietuvoje, ypač tuo, kaip valstybės institucijos tarnauja piliečiams“, – sako jis.
V. Valentinavičius pastebi, kad projekte taip pat dėmesys bus skiriamas dalyvaujamosios darbotvarkės nustatymo tyrimams, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama visuomenės įtraukties į politinės darbotvarkės formavimą ir dalyvavimo sprendimų priėmime tyrinėjimams
„Didžiausią dėmesį skiriant pilietiškumo ir piliečių mokslo vaidmeniui didinant vietos valdžios atvirumą, bus prisidedama prie demokratiškesnės, teisingesnės ir veiksmingesnės politikos ir sprendimų, kurie sudaro prielaidas atsparesnės visuomenės kūrimui, plėtojimo“, – pabrėžia KTU mokslininkas.
Pasak KTU profesorės E. Butkevičienės, atlikusi tyrimą, KTU mokslininkų komanda parengs rekomendacijas vietos ir nacionalinio lygmens viešojo sektoriaus institucijoms, kaip pilietiškumas ir piliečių mokslas gali stiprinti Lietuvos visuomenės ir bendruomenių atsparumą socio-politinėms grėsmėms.
Straipsnis parengtas įgyvendinant mokslo projektą „Visuomenės ir bendruomenių atsparumo stiprinimas per piliečių mokslą ir pilietiškumą (RECONECT)“, (projekto nr. S-VIS-23-14), finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos pagal Konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“.