KTU mokslininkės: pandemija atskleidė, kokios transformacijos reikalingos švietimo procese

Svarbiausios | 2021-12-28

Baigiasi dar vieni pandemijos metai, o jos nulemti iššūkiai neaplenkė ir švietimo, skatino ieškoti naujų, kitokių ugdymo praktikų. Būtent pandemija buvo paskata ir priežastis, be ilgų svarstymų, delsimo ir kritinės pozicijos įdarbinti edukacines technologijas, arba EdTech, siekiant ugdymo tikslų. Dabar, radus būdus prisitaikyti ir veikti pandemijos situacijoje, svarbu įvertinti įvykusių pokyčių naudą ir tolesnę perspektyvą. Projekto „Dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų panaudojimo sprendimai švietimo kokybei gerinti reaguojant į COVID-19” rezultatai leidžia iš arčiau pažvelgti į esamą situaciją.

Užsidarius fizinėms ugdymo erdvėms, mokykla, klasė ir pamoka persikėlė į virtualią erdvę, atrado ir išbandė skaitmeninėmis technologijomis grįstus mokymo ir mokymosi sprendimus. Mokslininkai suskubo gilintis į unikalią virtualaus ir nuotolinio mokymo(si) visų proceso dalyvių patirtį. Dažno tyrimo įvade buvo kalbama apie situacijos sudėtingumą ir iššūkius, rezultatuose ir išvadose – apie naujas patirtis, pasiteisinusius ar nepavykusius skaitmeninių technologijų taikymo sprendimus. Tarp diskusijų galima išgirsti ir ateities projekcijas, akcentuojančias per pandemijos laikotarpį įgytos patirties tęstinumą, skubiai įgytų ir įtvirtintų mokytojų ir mokinių skaitmeninių kompetencijų tolesnį taikymą sugrįžus į klases, į įprastą mokyklos aplinką.

Būtinos transformacijos

UNESCO Tarptautinis švietimo biuras parengė švietimo ekspertų grupės rekomendacijas dėl 21-ojo amžiaus būtinų ugdymo turinio ir proceso transformacijų atsižvelgiant į švietime įvykusias transformacijas dėl COVID-19 poveikio. Pastarųjų metų visi UNESCO Tarptautinio švietimo biuro dokumentai akcentuoja įvykusius pokyčius švietime ir būtinus veiksmus tuos pokyčius įtvirtinti, t.y. pandemijai pasitraukus negrįžti į buvusią situaciją.

Mokymosi galimybės, švietimo turinys, ištekliai, mokymo ir mokymosi būdai ateityje negali apsiriboti tik veikla mokykloje. Pandemija padidino supratimą, kad ugdymas ir mokymasis gali vykti ne tik būnant mokykloje / klasėje. Virtualios mokymosi erdvės ir EdTech (t.y. įvairios mokymosi platformos, įrankiai, programos ir skaitmeniniai ištekliai) egzistuoja šalia klasės ir mokykloje vykstančio ugdymo.

Dokumentuose kartojamas terminas – hibridinis režimas, kuris reiškia jungtį klasėje ir virtualioje aplinkoje vykstančio mokymo(si), jungtį tarp mokymuisi naudojamų realių objektų ir skaitmeninių objektų. Taikant mokymosi klasėje, nuotoliu, su realiais ir skaitmeniniais objektais režimus, kontaktinis mokymas derinamas ir peržiūrimas iš EdTech perspektyvos ir atvirkščiai. Hibridinis režimas ir jungtiniai sprendimai  kuria prielaidas įvairinti pedagogines strategijas vykdant grupinę, dalijimosi, bendrakūros veiklą, teikiant individualų grįžtamąjį atsaką kiekvienam mokiniui apie jo pažangą ir reaguojant į jo poreikius ir pan.

Skaitmeninių kompetencijų stiprinimas

Per pandemijos laikotarpį EdTech sprendimais praturtintas ugdymas atskleidė būtinybę stiprinti  mokinių ir mokytojų skaitmenines kompetencijas. Mokinių kompetencijos turėtų būti sustiprintos, kad jie galėtų mokytis savarankiškai, planuoti savo mokymosi laiką ir veiklą, bendradarbiauti ir dirbti su technologijomis be suaugusiųjų nuolatinės pagalbos.

Pedagogai turėtų stiprinti kompetencijas susietas su įvairesnių ugdymo modelių ir strategijų taikymo, grįžtamojo atsako teikimo mokiniams metodikomis, mentoryste, mokymosi konsultanto vaidmeniu, profesiniu bendradarbiavimu kuriant, dalijantis, aptariant ugdymo praktiką.

Per pandemijos laikotarpį publikuotų tyrimų rezultatai atskleidė mokytojų gebėjimą reaguoti į netikėtą, sudėtingą ir nenuspėjamą situaciją ir išlaikyti susitelkimą siekiant ugdymo tikslų pakitusiomis sąlygomis. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad atsiskleidė mokytojų pastangos išsaugoti Status quo, t.y. net ir su technologijomis kurti ir įgyvendinti įprastines ugdymo veiklas, daugiausiai orientuotas į informacijos ir žinių perdavimą.

Gerosios patirtys

Projekto tyrėjams buvo svarbu suprasti edukacinių technologijų integracijos į ugdymą ir mokymąsi mechanizmus ir procesus, apimančius technologijos pasirinkimą, funkcionalumo įvaldymą ir taikymą  pamokoje ar kitaip organizuotoje mokymo(si) veikloje. Šis tyrimas, tai gerųjų patirčių tyrimas, suprantant, kad šalia gerųjų egzistavo ir ne tokios sėkmingos patirtys.

Tyrėjai gilinosi į gerąsias ir pažangias praktikas – tiek į mokyklos vadovų sprendimus, tiek į mokytojų individualius mokymo ir mokymosi sprendimus su siekiu šias praktikas aprašyti, įvardinti svarbiausius mokytojų ar vadovų veiksmus, sprendimų priėmimo etapus, paversti visa tai perkeliamais, pakartojamais modeliais, kuriuos jau būtų galima pristatyti kitiems, jų pavyzdžiu mokyti kitus, perkelti į kitos mokyklos kontekstą, kito mokytojo klasę ir pamoką.

Kokius veiksmus atlikdavo sėkmingai su skaitmenizavimo iššūkiais įsiveikę mokytojai? Apibendrinus, visi taikė tą pačią veiksmų seką: įrankio pasirinkimą, įvaldymą, taikymą, tačiau didžioji vertė yra tame, kaip mokytojai tai darė. Jie labai atsakingai, pagal kriterijus, rinkosi skaitmeninius įrankius. Ugdymo tikslas visada buvo pradžių pradžia, tikslas ir siekiami rezultatai lemdavo įrankio pasirinkimą. Prieš pradedant taikyti įrankį, mokytojai išsamiai studijuodavo įrankio galimybes, patys smulkmeniškai gilindavosi ir bandydavo įrankį; žiūrėdavo gamintojų ir kitų mokytojų patalpintus vaizdo įrašus apie įrankio funkcijas, patarimų ieškojo dalyko mokytojų grupėse socialiniuose tinkluose.

Reikėtų paminėti, kad dalyko mokytojų grupės dažniau būdavo anglakalbės ir tarptautinės, vaizdo įrašai taip pat anglų kalba. Mokytojai akcentavo, kad vieno įrankio neužtenka, kad reikia turėti 3-6 įrankių krepšelį, svarbu, kad įrankiai būtų lengvai valdomi ir atpažįstami mokiniams.  Jei mokiniams įrankį perprasti ir taikyti buvo sudėtinga, tokį įrankį keisdavo kitu, mažiau sudėtingu.

Ir šis tyrimas, ir kitų tyrėjų rezultatai patvirtino, kad skaitmeninių įrankių taikymas reikalauja mokytojų kompetencijų kaitos (ne tik skaitmeninės), nes reikia keisti įprastus veikimo būdus. Suprasta, kad siekiant žinių ir gebėjimų, įgyjamų per lytėjimą, realų judesį ar veiksmo atlikimą, labai svarbu mokymuisi naudoti realius objektus. Tačiau jei siekiamas mokymosi rezultatas yra susijęs su duomenų panaudojimu išvadoms padaryti ar modeliuoti, tada mokinių ugdymo veikla ir užduotys gali būti pilnai atliekamos taikant skaitmeninius įrankius.

Būtent skaitmeninių įrankių panaudojimas konkrečiai mokymosi užduočiai labiau įtraukia mokinius, rezultatai būna geresni. Svarbu paminėti, kad šios rūšies – įrankiais grįstos – technologijos tampa efektyvios ir pagerina mokymą ir mokymąsi tik tada, kai jas prasmingai ir efektyviai įdarbina mokytojai.  Įrankiais grįstos technologijos neperima pedagoginių funkcijų ir nepakeičia mokytojų, būtent patys mokytojai, naudodami skaitmeninius įrankius kuria jo mokiniams aktualų ugdymo turinį.

Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu dar nėra technologijos, kuri galėtų atkartoti puikaus pedagogo savybes, tačiau jau yra įrodymų, kad EdTech tinkamai taikomos gali padidinti mokymo ir mokymosi efektyvumą, padėti atskleisti mokinių poreikius, suprasti jų fizinės ir virtualios tapatybės sąsajas, bendravimo ir saviraiškos patirtis skaitmeniniuose kontekstuose. Todėl labai svarbu, kad mokytojai, kurie yra svarbiausi ugdymo profesionalai, įsitrauktų į EdTech bendrakūrą ir permąstytų ugdymo sprendimus išnaudodami EdTech suteikiamas ir iki šiol neturėtas galimybes.

Tarpsritinė projekto vykdytojų komanda

Be Kauno technologijos universiteto tyrėjų, projekto komandoje dalyvavo UAB „Visionary Analytics“, UAB Bitdegree ekspertai ir KTU Inžinerijos licėjaus pedagogai. Danielius Stasiulis, tarptautiniu mastu pripažinto EdTech startuolio „BitDegree“ bendraįkūrėjas ir vienas iš „EdTech Lithuania“ steigėjų, taip pat teigiamai atsiliepia apie projektą: „„BitDegree“ komandai buvo didelė garbė prisidėti prie šio nacionalinės svarbos mokslinio tyrimo. Dėjome maksimalias pastangas tam, kad mobilizuotume EdTech ekosistemų lyderius ir EdTech sprendimų kūrėjus Lietuvoje ir visoje Europoje, o šie suteiktų praktinių įžvalgų apie EdTech taikymą švietimo procese pandemijos metu ir darbą „iš fronto linijų“.“, –  sako jis.

„Esame maloniai nustebę, kad Lietuvos situacija yra gera ir visai nedaug atsiliekame nuo pasaulio šios srities lyderių. O susitelkę galime išnaudoti savo technologijų imlumo potencialą ir juos net pralenkti. Mums buvo labai svarbu sudėlioti scenarijus, kaip Lietuva gali to pasiekti, ir džiaugiamės, kad scenarijai buvo taip gerai priimti tiek švietimo ir EdTech ekspertų, tiek Seimo Ateities komitete. Jaučiame, kad tai svarus mūsų indėlis į Lietuvos švietimo skaitmeninę transformaciją ir kartu – mūsų pačių intelektinis atsinaujinimas bei ūgtelėjimas.“, – priduria D. Stasiulis.

Doc. dr. Berita Simonaitienė, prof. dr. Eglė Staniškienė

2021 metų balandį–gruodį Kauno technologijos universitetas (projekto lyderis), UAB „Visionary Analytics“, UAB Bitdegree ir KTU Inžinerijos licėjus įgyvendino Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų panaudojimo sprendimai švietimo kokybei gerinti reaguojant į COVID-19”. Projektu siekta nustatyti pasiteisinusius skaitmeninių technologijų integravimo į ugdymo procesą (ir jo valdymą) sprendinius, atveriančius naujas mokymosi aplinkas, didinančius mokymo(si) prieinamumą; parengti / pasiūlyti mokslo žiniomis grįstus sprendinius ugdymo sistemos modelio transformacijai. Projekte taip pat siekta suprasti, kaip skaitmeninės technologijos pagerina, praturtina ar sukuria aplinką, kurioje vyksta mokymasis, tad projekto tyrimui aktualios tik tos technologijos, kurios tiesiogiai veikia edukacinę aplinką, švietimo procesą, mokymą ir mokymąsi.

Projekto numeris: P-DNR-21-15. Projektas finansuojamas iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos finansavimo šaltinių.