KTU mokslininkės: komunikacija – galingas įrankis kovoje su klimato kaita

Žemės diena Lietuvoje įteisinta dar 1992 metais, tačiau ir šiomis dienomis vis dar atsiranda klimato kaitos skeptikų. Na, o tie, kurie klimato kaitos krizę suvokia, dažnai nežino, ko galėtų imtis, kad prisidėtų prie šios problemos sprendimo. Kauno technologijos universiteto mokslininkės kovo 20-ąją, Žemės dieną, pasitiko LR Aplinkos ministerijoje dalindamosi, kaip įvairios komunikacijos strategijos gali padėti pakeisti skirtingų žmonių grupių požiūrį į klimato kaitą, o tuo pačiu ir jų elgseną į draugiškesnę aplinkai bei klimatui.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) mokslininkės prof. dr. Aistė Balžekienė, prof. dr. Audronė Telešienė, dr. Agnė Budžytė ir dr. Eimantė Zolubienė LR Aplinkos ministerijoje vykusiame seminare „Nuo senjoro iki verslininko: kaip su kiekvienu kalbėti apie klimato kaitą?“ pristatė Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto „Klimato krizės socialiniai sprendimai: elgsenos profiliai ir tikslinė komunikacija“  tyrimų rezultatus.

Mokslininkės pagal tyrimų rezultatus nustatė ir seminare papasakojo, kaip komunikuoti žinią apie klimato kaitą, kad ji būtų išgirsta įvairių visuomenės grupių. Buvo išgirstas ir dalyvių balsas – renginį vainikavo diskusija su gyventojų, įvairių organizacijų ir politikos atstovų auditorija.

Ką Lietuvos gyventojai galvoja apie klimato kaitą?

KTU SHMMF mokslininkės atliko reprezentatyvią apklausą, kurioje Lietuvos gyventojų buvo klausiama apie požiūrius į klimato kaitą, jos poveikį, susijusią elgseną.  Pagal atsakymus tiriamieji suskirstyti į grupes, nuo nerimaujančių ir susirūpinusių klimato kaita iki abejojančių ar atmetančių klimato krizę.

„Daugiausia tiriamųjų Lietuvos gyventojų priskirti susirūpinusiųjų grupei, kuri suvokia klimato krizę, ja domisi, palaiko iniciatyvas, bet patys yra pasyvūs, neinicijuoja pokyčių savo gyvenime. Atmetančiųjų klimato kaitos krizę yra vos vienas iš šimto. Statistiškai dėl klimato kaitos nerimaujantieji yra jaunesni gyventojai, įgiję ar siekiantys įgyti aukštąjį išsilavinimą, o abejojantys ar atmetantys klimato krizę yra daugiausia vartotojiški, vyresni asmenys“, – sako tyrėja dr. A. Budžytė.

Lietuvos žmonės įvardina klimato kaitą kaip pagrindinę aplinkosaugos problemą Lietuvoje, tačiau pastebima, kad dažnai ją susieja su kitomis aplinkosaugos problemomis, pavyzdžiui vandens ar oro tarša.

„Akcijos ir iniciatyvos, kurios geba priartinti problemą prie mūsų aplinkos ir priverčia realiai ją pamatyti, gali prisidėti prie elgsenos pokyčių. Tačiau neturėtumėme tikėtis, kad nuostatos ir įsitikinimai pasikeis po vienos iniciatyvos, tai yra ilgas procesas, reikalaujantis nuoseklaus darbo ir pastangų“, – sako dr. A. Budžytė.

Gyventojų tipai pagal energijos suvartojimą

Galvojant apie energijos vartojimą, dažnai mąstoma apie būsto šildymą ar mobilumą, tačiau net ir laisvalaikio veiklos gali būti itin imlios energijai.

„Žmonės dažnai nesusimąsto, kiek jų hobis ar mėgstama veikla sunaudoja energijos. Pavyzdžiui, žaisti tenisą uždarame, šildomame ir apšviestame korte arba rinkti žingsnius sporto salėje ant bėgimo takelio reikalauja daugiau energijos, nei tą daryti lauke“, – teigia prof. dr. A. Balžekienė.

Pagal energijos suvartojimą galima išskirti  5 gyventojų tipus: keliautojus, gyvenančius priemiestyje, dažnai besinaudojančius automobiliu ir atostogų metu keliaujančius lėktuvais;  taupytojus, kurie mažai keliauja, gyvena miesto centre arba arti jo ir yra nevartotojiški; namisėdas, kurie laisvalaikį leidžia pasyviai ir daug laiko praleidžia namuose; hobių mėgėjus, kurių didžiąją suvartojamos energijos dalį sudaro su hobiais siejamos veiklos, pavyzdžiui, slidinėjimas; ir vartotojus, kurie mėgsta greitąją madą bei naujas technologijas. Mokslininkių tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuvoje daugiausia būtent hobių mėgėjų ir keliautojų, dominuoja gyvenimo būdas, dėl kurio didėja energijos poreikis.

„Įdomu tai, kad gyventojas gali būti susirūpinęs klimato kaita, žinoti apie iniciatyvas ir jomis domėtis, tačiau jo elgsena yra priešinga, pavyzdžiui, jam būdingas didelis vartotojiškumas“, – pastebi prof. dr. A. Balžekienė.

Kaip kalbėti apie klimato krizę, kad išgirstų visi?

Klimato kaitos komunikacija bus efektyvi, jei komunikuojant bus atsižvelgiama į tikslinę auditoriją. Pagal apklausos metu išryškėjusius gyventojų elgsenos profilius tyrėjos sukūrė skirtingas personas, kurioms galima taikyti konkrečias komunikacijos priemones.

Tyrėjos, KTU SHMMF dėstančios Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų studentams, teigia, kad svarbu tinkamai atsižvelgti į visus komunikacijos elementus, kad žinutė pasiektų visus gyventojus. Tą galima padaryti įvertinus personos, atstovaujančios tam tikrą gyventojų grupę, sąmoningumą, įsitraukimą, komunikacijos kanalą, temą ir formą.

„Pavyzdžiui, jei turime sąmoningą asmenį, kuris į klimato kaitos problemos sprendimą įsitraukia tik vidutiniškai, pagrindinis komunikacijos tikslas ir būtų skatinti įsitraukimą tinkamai parinkus komunikacijos kanalą ir temą. Reikia atsižvelgti ir į asmenį, kuris skleidžia žinutę. Jei, tarkim, studentei Kotrynai, susirūpinusiai klimato kaita, tiks visi kalbėtojai ir ji visus juos išgirs, tai ūkininkui Jonui, kuriam mažiau svarbūs klimato kaitos klausimai, jau reikia parinkti tinkamą kalbėtoją, kurio jis klausysis“, – sako prof. dr. Audronė Telešienė.

Pasak mokslininkės, kartais komunikacija neturi stengtis pakeisti požiūrio, o tiesiog patvirtinti arba padėti suvokti, kad tam tikra elgsena yra aplinkai draugiška, net jei tai nebuvo suvokiama anksčiau. Tyrėja sako, kad puikus pavyzdys yra vyresnio amžiaus žmogus, gyvenantis kaime – jis jau gyvena aplinkai draugišku būdu, net jeigu ir nėra susirūpinęs klimato kaita.

Ką, kur ir kada komunikuoti apie klimato kaitą?

Klimato kaitos komunikacijos sėkmei daug įtakos turi tema, veiksmo vieta ir laikas. Tyrėja dr. Eimantė Zolubienė išskiria sveikatą, miškus, vandens telkinius ir orus kaip universalias klimato kaitos komunikacijos temas. Universaliomis veiksmo vietomis laiko Lietuvą ir konkrečius jos regionus ir gyvenvietes, taip temos priartinamos prie Lietuvos gyventojų ir tampa aktualios. Mokslininkė pabrėžia, kad svarbu informaciją pateikti esamuoju laiku ir saikingai kalbėti apie tolimą ateitį.

„Klimato kaitos komunikaciją asocijuodami su, pavyzdžiui, sveikatos ar ekonomikos komunikacija, galime žinutę paskleisti įvairioms visuomenės dalims. Svarbiausia komunikaciją priartinti prie žmonių, nes tikslinga komunikacija ir patikima žinutė turi potencialo ne tik priversti susimąstyti, bet ir keisti aplinkai nedraugiškus įpročius“, – sako dr. E. Zolubienė.

Mokslininkė sako, kad net ir  trumpos komunikacinės žinutės, pavyzdžiui, informacija, ką daryti su panaudota picos dėžute, prisidėtų prie kasdienių draugiškų aplinkai įpročių kūrimo.

Minimas tyrimas atliktas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Klimato krizės socialiniai sprendimai: elgsenos profiliai ir tikslinė komunikacija“ (KLIM-KOM), Nr. S-MIP-22-26.