Kaip suvokiame rizikas?
Jeigu šis klausimas būtų užduotas sociologui, tikriausiai būtume įtraukti į ilgą palyginimų ir kriterijų sūkurį. Tikrai išgirstume kaip mūsų pačių amžius, lytis ar išsilavinimas atliepia tai, kokias rizikas pastebime, kokių bandome išvengti, o į kokias tiesiog nekreipiame dėmesio. Taip pat sužinotume kokią svarbią reikšmę rizikų vertinime gali turėti mus supanti aplinka, politinė sistema, socialinė ir ekonominė struktūros ir mūsų pasitikėjimas jomis.
Jeigu paklaustume miestų planuotojo, būtume apsvaiginti žemėlapių turinio gausa, kur vis kitokios spalvos ir ženkliukai mums pasakotų istorijas, kiek plačiai bent kartą per 50 metų gali išsilieti upė arba kaip toli pasklinda gatvių triukšmas, kur stovi gamyklos, plovyklos, ar seniai palaidotos miestiečių atliekos.
Na, o jeigu šį klausimą užduotume patiems miestiečiams kiekvieno atsakymai pasiūlytų dar įvairesnę puokštę atsakymų, kurie būtų glaudžiai susiję su jų kasdieninėmis patirtimis, veiklomis, darbais ir pomėgiais, o gal tiesiog paskutinėmis naujienomis girdėtomis radijuje pakeliui namo.
Kas turi įtakos rizikų suvokimui?
Taigi, kaip šiuos skirtingus atsakymus įvertinti? Ką ir kaip pateikti visuomenės rizikų suvokimo vertinime ir jį dažnai lydinčiame rizikų vertinimo žemėlapyje? Mokslinė literatūra visuomenės rizikų suvokimą siūlo analizuoti keliais būdais.
Pirmiausia ir, turbūt, paprasčiausia yra pasitikrinti ar gyventojai žino kokie rizikų šaltiniai yra jų artimoje aplinkoje ir kaip jie gali juos paveikti. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate šalia judrios kelių juostų gatvės, ar vertintumėte ją kaip oro, triukšmo ar šviesos taršos objektą? Ar pagalvojate, kad visa tai neigiamai atsiliepia Jūsų sveikatai, gerbūviui, turtui?
O gal įžvelgtumėte ir tai, kad pėsčiojo ir automobilio susitikimas gatvėje dažnai nieko gero pėsčiajam nežada… Ar įsigydami šį būstą šalia gatvės įvertinote, kad jis kur kas griečiau pasiprašys renovacijos? Vadinasi, rizikų vertinimo požiūriu Jūs patiriate didesnę ekonominę riziką.
Kitas svarbus aspektas rizikų suvokimo diskusijoje yra socialiniai aspektai. Tyrimai rodo, kad kultūrinis kontekstas – visuomenėje dominuojančios vertybės, nuostatos ir kt. – ženkliai atsiliepia rizikų suvokimo vertinime. Štai JAV daryti tyrimai dar kartą parodė, kad konservatyvių pažiūrų asmenys klimato kaitos rizikas vertina kaip mažiau pavojingas ir kur kas skeptiškiau pasisako apie klimato kaitą kaip žmogaus sukeltą reiškinį.
Svarbų vaidmenį atlieka ir medijos. Čia taisyklė – kuo dažniau girdžiu/skaitau/matau, tuo tai yra svarbiau – yra suleidusi šaknis ypač giliai. Visuomenės tyrimuose ypač dažnai fiksuojama medijų įtaka (kokios temos buvo plačiai diskutuotos, tokios ir rizikos). Tokiu būdu žmonės nėra pasiruošę tiems pavojams, kurie yra jų artimoje aplinkoje ir kurie turi kur kas didesnę riziką įvykti.
Čia vėlgi galime prisiminti automobilius ir keliones. Kiek pažįstate žmonių, kurie visaip kaip įmanoma vengia kelionių lėktuvu dėl to, kad lėktuvai gali nukristi, bet iš rankų net miegodami nepaleidžia automobilio vairo?
Vairuodami automobilį esate kur kas didesniame pavojuje nei patogiai įsitaisę lėktuve: pasaulinė statistika rodo, kad 1,3 mln. žmonių per metus žūva keliuose. Jeigu viską perskaičiuotume lėktuvais, gautume, kad kas tris valandas nukrinta maždaug du tipiniai nepergrūsti „Boeing’ai 737“ (kuriuos mes puikiai pažįstame, jei skraidome su „Ryanair“).
Pokyčius galima pradėti nuo tyrimų
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių ir humanitarinių mokslų ir menų fakultete jau ne vienerius metus yra vykdomi tyrimai susiję su visuomenės rizikų suvokimu, o 2021 m. pasirodė klimato kaitos nuostatas bei suvokiamas rizikas aptarianti knyga.
Prieš metus buvo publikuotas „RiskSpace“ tyrimo rezultatus pristatantis leidinys „Rizikos žemėlapiai Lietuvoje“. Šiuo metu įsibėgėja naujas tyrimas, kurio metu visuomenė bus kviečiama prisidėti prie visuomenės rizikų suvokimo temos nagrinėjimo. Tyrimo metu bus siekiama atskleisti, kokios rizikos yra aktualios Lietuvos didžiųjų miestų gyventojams bei kiek daug jos „sveria“.
Tai pat papildomai bus siekiama išsiaiškinti, ar visuomenė žino ir taiko priemones jiems svarbioms rizikoms suvaldyti – išvengti, apsisaugoti, kompensuoti neigiamą poveikį. Kviečiame visus Lietuvos didžiųjų miestų gyventojus aktyviai prisidėti prie tyrimo – kartu su bendruomene prisijunkite prie dalyvaujamojo žemėlapiavimo laboratorijų bei dalyvaukite apklausoje.
Projektas „Visuomenės rizikų suvokimo žemėlapio sudarymas darniam miestų planavimui“ vykdomas 2022 m. lapkričio 3 d. – 2024 m. spalio 31 d. laikotarpiu. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. P-PD-22-092.
