KTU mokslininkė: dirbtinio intelekto vaidmuo verčiant humorą – kitoks nei manėte

Svarbiausios žiniasklaidai | 2023-10-02

Rugsėjo 30 d. minint Tarptautinę vertėjų dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkė nusprendė panagrinėti netradicinį vertimų žanrą – humorą, kurio vertimas dešimtmečius neduoda ramybės kalbos specialistams ir vertėjams. Humoras yra grįstas kultūriniais niuansais ir specifiniais kalbų frazeologizmais, todėl vertėjams jis – nemenkas iššūkis.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto „Technikos kalbos vertimo“ studijų programos vertimo raštu ir žodžiu dėstytoja lektorė Jurgita Motiejūnienė dalinasi savo patirtimi apie netradicinius vertimus.

„Kai studentai pavargsta, ieškodami specializuotų tekstų terminų atitikmenų lietuvių kalba, pasiūlau jiems išversti ką nors linksmesnio – memą ar karikatūrą. Ir tada suvokiame, kad nei mašininis vertimas, nei ChatGPT, galbūt net žodynas nepadės, kad tokiai užduočiai galbūt reikės savaitės. O gal tobulą vertimą pavyks susapnuoti ar netikėtai sugalvoti, einant gatve“, – sako KTU dėstytoja.

Jos teigimu, humoro vertimas paremtas giliu kultūros, kalbų ir socialinių principų išmanymu.

Jurgita Motiejūnienė
Jurgita Motiejūnienė

„Pavyzdžiui, panagrinėkime kalambūrą. Kalambūro juokingumas priklauso nuo daugybės vieno žodžio ar panašiai skambančių žodžių reikšmių, kurios dažnai būdingos tik konkrečiai kalbai. Angliškas kalambūras, tiesiogiai išverstas į lietuvių kalbą, gali prarasti savo juokingumą, nes toks žodžių žaismas neegzistuoja kalboje, į kurią verčiama. Todėl vertėjai (žmonės) taiko įvairias strategijas, kad atkurtų numatytą šmaikštumo krūvį, atsižvelgdami į kultūrines nuorodas, kalbos struktūras ar net socialines normas“, – sako ji.

Kokia yra DI padėtis šiame kontekste? Pasak KTU mokslininkės, tradiciniai mašininio vertimo algoritmai, pavyzdžiui, taisyklėmis grįsti arba statistiniai modeliai, humoro vertimo srityje yra nepakankamai efektyvūs.

„Jiems trūksta gebėjimo suprasti kontekstą ir sudėtingus prasmės sluoksnius. Tačiau naujesni DI modeliai, kuriuose įdiegtas gilusis mokymasis ir didžiuliai duomenų rinkiniai, teikia vilčių. Šie algoritmai sintaksinius ir semantinius kalbos aspektus analizuoja daug rafinuotesniu lygmeniu. Jie gali efektyviau nustatyti idiomatinius išsireiškimus, o kartais net pasiūlyti kultūriškai tinkamus atitikmenis,“ – teigia J. Motiejūnienė.

Tačiau ar jie geba veiksmingai versti humorą? Trumpas atsakymas – dar ne, bet mes prie to artėjame. Dabartinės DI sistemos kartais gali atkartoti paprastas humoro formas, pavyzdžiui, paprastus kalambūrus ar paprastus anekdotus.

Tačiau sudėtinga kalbos ir kultūros sąveika humore, pavyzdžiui, satyra, ironija ar aktualijomis paremti pokštai, vis dar nėra suprantami mašinoms. Dėl tokių iššūkių humoras yra viena iš aukščiausių kartelių, kurių DI sistemos dar nesugeba peršokti.

Jurgita Motiejūnienė
Jurgita Motiejūnienė

Nors lengva atmesti DI humoro vertimo eksperimentus kaip mašinų nesugebėjimą perprasti žmogaus sudėtingumo, labai svarbu pripažinti didžiulę DI padarytą pažangą.

„Esame pasiekę tokį etapą, kai DI gali padėti žmonėms vertėjams rengti tikslesnius vertimus, nors ir nepritrenkiančius savo šmaikštumu. Šia prasme DI veikia kaip vertinga priemonė, kuri vieną dieną galbūt galės kiek svariau prisidėti prie universalios humoro kalbos atskleidimo,“ – sako J. Motiejūnienė.