KTU mokslininkai kartu su partneriais įgyvendina projektą, kurio metu kuriamos gyvosios miesto laboratorijos, skirtos skatinti jaunimo įsitraukimą į pilietines veiklas ir spręsti svarbius uždavinius, susijusius su įtraukios miestų plėtros skatinimu. Taip jaunimui suteikiama daugiau galių ir stiprinami miestų valdžios institucijų gebėjimai tvariai pereiti prie ekologiškų technologijų.
KTU mokslininkai kartu su partneriais iš Austrijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Norvegijos artėja prie „Pasitikėjimo kūrimas: jaunų kūrėjų įgalinimas ir atsakomybės tvaresnei ateičiai“ (angl „TRUSTMAKING“) projekto įgyvendinimo pabaigos, kurio metu buvo kuriamos gyvosios miesto laboratorijos (angl. Urban Living Labs).
Pripažįstant, kad pasitikėjimas yra veiksmingo bendradarbiavimo pagrindas, projektu kuriamos įvairių kartų ir tarpinstitucinės partnerystės sistemos, kuriose dalyvauja miestų administracija, verslininkai ir pilietinė visuomenė. Pasitelkiant vietos kūrimo praktiką, projekto pagalba ugdomas jaunimo pasitikėjimas aktyviai kurti miesto erdves, ypatingą dėmesį skiriant žaliosios infrastruktūros integravimui.
Į miesto projektavimo veiklą verta įtraukti jaunimą
„Bendri projekto rezultatai rodo, kaip svarbu į miesto kūrimą įtraukti jaunus žmones, nes jų unikalios perspektyvos ir kūrybiškumas praturtina ateities miestų vaizdą ir funkcionalumą“, – sako dr. V. Vilčinskas.
Jaunieji projekto dalyviai atskleidė keletą jiems ypač svarbių prioritetų viešosiose miestų erdvėse. Jiems aktuali fiziniam aktyvumui skirtos infrastruktūros būklė – patogūs ir saugūs naudoti dviračių takai, žaidimams skirtos aikštelės. Jaunimui taip pat norisi ir pritaikytų bendruomeniškumą skatinančių vietų. Trečiasis poreikis, kurį nuolat iškeldavo jaunimas, yra susijęs su saviraiškos erdvėmis – tai vietos, kuriose galima eksperimentuoti, kurti ir pristatyti meno kūrinius. Tokių viešųjų erdvių vis dar reta.
„Svarbu priimti jaunimo požiūrį, o ne primesti jam išorinę perspektyvą miestų transformacijos procesuose“, – dalijasi tyrėjas.
Projekte išryškėjo ir gyvųjų miesto laboratorijų potencialas organizuojant bendras veiklas su mokymo įstaigomis (mokyklomis, gimnazijomis, universitetais). Jaunimui įgyvendinant projektus su ekspertais buvo pademonstruotos galimybės būti aktyviais ir iniciatyviais visuomenės nariais. Tikimasi, kad jaunimas ir toliau įsitrauks į miesto kūrimą.
Inovatyvus požiūris į miestų kūrimą
„Buvo pristatomas novatoriškas požiūris į bendrą miestų kūrimą, integruojant pasitikėjimo kūrimo principus, gautus atlikus tarpdisciplininius tyrimus įvairiose miestų planavimo srityse ir už jų ribų“, – sako vienas projekto vykdytojų, tyrėjas dr. Vidas Vilčinskas.
Siekiama palaikyti gyvųjų miesto laboratorijų plėtrą ir užtikrinti bendrai kuriamų projektų ilgaamžiškumą. Taip pat siekiama suteikti jauniesiems miestų kūrėjams visą svarbiausią informaciją ir daryti įtaką politikos formuotojams.
„Teikiant pirmenybę pasitikėjimo stiprinimui ir jaunimo įtraukimui, projekte siūlomas inovatyvus požiūris į miestų planavimą, kuriuo trumpalaikiai iššūkiai derinami su ilgalaikiais tikslais, skatinant atsparią ir įtraukią miestų aplinką visoje Europoje“, – teigia tyrėjas.
Oslo, Panevėžio, Vienos ir Roterdamo miestuose įkūrus gyvąsias miesto laboratorijas, projekte buvo taikoma daug veiklos priemonių, kuriomis buvo siekiama įtraukti jaunimą į miesto kūrimo procesus, suteikti gebėjimų skaityti miesto aplinką, ją kritiškai vertinti bei kurti alternatyvas esamai situacijai. Tai yra bendradarbiavimą tarp ekspertų ir jaunimo kuriantys mechanizmai.
Projekto eigoje visa komanda susitikdavo bendruose renginiuose – vasaros arba žiemos mokyklose. 2024 metų vasarą tokia mokykla vyko Lietuvoje. Šio susitikimo metu svečiai apsilankė Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje esančiuose bendruomenių miestų bendrakūros vietose (pavyzdžiui, alternatyvios kultūros centruose, bendruomenės centruose, bendruomenių soduose ir pan.). Ši vasaros mokykla tapo akademinių mainų, praktinių tyrinėjimų ir kultūrinio dalyvavimo platforma.
Vilniuje pristatyti naujausi pasitikėjimo tyrimai ir analizuotas Šnipiškių kraštovaizdis, o Panevėžyje – surengtos kūrybinės dirbtuvės bei kultūriniai vizitai. Kaune dėmesys skirtas teoriniam gairių rinkinio užbaigimui ir praktiniams užsiėmimams miesto regeneracinėse vietose. Panevėžyje vykusioje gyvojoje miesto laboratorijoje projekto komanda daug dėmesio skyrė visų projekto metu įgyvendintų rezultatų aptarimui bei jaunimo įtraukties principų išgryninimui.
Skaidri komunikacija ir pasitikėjimo stiprinimas
Kalbant apie pasitikėjimo kūrimą, projekte pabrėžiama, kaip svarbu yra sukurti skaidrią ir įtraukią komunikaciją su projekto partneriais, ekspertais, jaunimu.
„Įtraukiant pasitikėjimo stiprinimo praktiką, siekiama iš naujo apibrėžti miestų planavimą, susiejant neatidėliotinus bendruomenės poreikius su ilgalaikiais tvarumo tikslais ir atveriant naujas teisingų ir atsparių miestų galimybes“, – sako dr. V. Vilčinskas.
Pasak tyrėjo, pasitikėjimo vaidmuo planuojant ir kuriant dažnai lieka nepastebėtas. Svarbu pabrėžti, kad pasitikėjimas sietinas ne tik su tuo, kad kažkas priima teisingus sprendimus ir jiems nereikia kelti klausimų. Pasitikėjimas siejasi ir su drąsa kritiškai vertinti sprendimus, nebijoti išsakyti savo nuomonę tikintis, kad ji bus išgirsta ir į ją bus atsižvelgta. Šis pasitikėjimas – tai pasitikėjimas savimi. Jo ugdymo reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje yra neginčijama.
Pasitikintis savimi jaunimas gebės įsijungti į diskusijas su miesto administracijos atstovais, ekspertais. Šis bendravimas lengvesnis, jeigu susitikimas vyksta jaunimui draugiškoje aplinkoje, pavyzdžiui, bendruomenės centruose, siekiant sukurti komfortą ir užmegzti ryšį.
Projekto metu sukaupta patirtis ir įžvalgos nugulė Gairių rinkinyje. Jame yra aprašomi įvairūs bendrakūros metodai, įskaitant vietos kūrimo ir meno strategijas, ir pateikiami praktiniai įrankiai specialistams, politikos formuotojams, su jaunimu dirbantiems asmenims, verslininkams ir kt. Visa tai bus publikuota, o vėliau pristatyta visuomenei ir ekspertams.
„Projekto įžvalgos sudaro tvirtą pagrindą būsimoms gyvosioms miesto laboratorijoms, parodydamos, kaip įtraukūs, pasitikėjimu grįsti metodai gali padėti spręsti miestų iššūkius ir kartu suteikti daugiau galimybių jaunimui“, – tvirtina dr. V. Vilčinskas.
Šis projektas buvo finansuotas Lietuvos mokslo tarybos pagal DUT (angl. Driving Urban Transition) finansavimo priemonę, skirtą urbanistikos srities projektams.
