Lietuvos miestai didžiosioms metų šventėms – Kalėdoms – pradėjo ruoštis nuo lapkričio pradžios. Savivaldybės pirko ar gamino dekoracijas, planavo šventinius renginius. Tačiau bene didžiausios investicijos skirtos pagrindiniam švenčių simboliui – kalėdinei eglutei, jos įžiebimui kartais nepagailint ir keliasdešimt ar kelių šimtų tūkstančių eurų. Miestai varžosi tarpusavyje, kurio Kalėdų eglutė gražesnė, bet ar tikrai verta tą daryti?
Miestų kalėdinių eglučių varžytuvės jau tampa kasmetiniu reiškiniu, kuris prasideda dar net neįžiebus pagrindinių miestų eglių. Nors anksčiau ši konkurencija šventiniu laikotarpiu nebuvo taip jaučiama, šiandien kone kiekviename žiniasklaidos portale inicijuojamos apklausos: tai kieno gi kalėdinė eglutė gražesnė? Kas tai – įprasta šventinė tradicija, nauja mada, o gal tik pinigų švaistymas?
Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Dizaino centro lektorės dr. Ingos Audzevičiūtės-Liutkienės teigimu, varžytuvės tarp miestų, regionų, šalių ar valstijų yra gana įprastas reiškinys. Nenuostabu, kad ir Lietuvoje miestai varžosi, norėdami būti pastebėti, būti pirmesni, originalesni ar šaunesni. Tik klausimas, kodėl tam pasirinktos Kalėdų eglės?
Varžybų pradžia – Kaune
„Mano manymu, viskas prasidėjo 2009 m., kai Kauno eglės dekoracijų autore tapo menininkė Jolanta Šmidtienė. Tąkart Kauno eglė tapo savotiška meno instaliacija, primenančia šerkšną, su balandžių figūromis ir paukščių čiulbesiu eglutės viduje bei buvo tituluota viena gražiausių ir originaliausių eglių Lietuvoje“, – prisimena I. Audzevičiūtė-Liutkienė.
Iki dabar Kauno eglės dekoracijos stebina savo originalumu bei konceptualumu. 2012 m. Kauno eglutė, kuriai papuošti prireikė 42 tūkstančių plastikinių butelių, pakliuvo net į pasaulio Gineso rekordų knygą.
„Nenuostabu, kad sostinė Vilnius išsikėlė tikslą nenusileisti Kaunui. Ir iki tol Kaunas ir Vilnius buvo tarpusavyje konkuruojantys miestai, o atsiradus originalių eglučių bumui, varžytuvės tarp dviejų didžiausių šalies miestų dar labiau sustiprėjo“, – sako KTU MIDF lektorė.
Su didžiaisiais miestais konkuruoja ir mažesnieji. Nors biudžeto, skiriamo šventinėms dekoracijoms, dydžiu jie ir neprilygsta didiesiems, savo išmanumu kartais sugeba nustebinti. Sudarydami konkurenciją Kaunui ir Vilniui kai kurie miestai sulaukia visos Lietuvos gyventojų susidomėjimo. Kartais – ne vien tik iš gerosios pusės.
„Prie nuolatinių miestų varžymosi labai stipriai prisideda ir žiniasklaidos kanalai, kurie tam tikra prasme kursto ir inicijuoja varžymosi procesus“, – tikina I. Audzevičiūtė-Liutkienė.
Konkuruojant – ne tik neigiamos emocijos
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorė ir psichologė Rosita Lekavičienė pastebi, kad konkuravimas yra išaugęs visose gyvenimo srityse, o žmonės mokomi, kad viską galima suranguoti, išrikiuoti nuo geriausio iki blogiausio. Žiniasklaidos portalai mirga nuo antraščių: ,,5 svarbiausi dalykai gyvenime“, ,,3 geriausi maisto priedai“ ar ,,10 gražiausių pasaulio miestų“.
„Pateikiama „sukramtyta“ informacija ir galvoti pačiam nebereikia, nors visa tai – labai subjektyvu. Natūralu, jog norima pagal grožį suranguoti ir Kalėdų eglutes“, – sako KTU SHMMF profesorė.
Kadangi šiuo atveju objektyvių kriterijų praktiškai nėra, anot R. Lekavičienės, turbūt dažniausiai balsuojama tiesiog už savo miesto eglę. Kadangi norisi nugalėti šioje konkurencinėje kovoje, interneto portaluose balsuotojai pasitelkia ir papildomų „argumentų“ – negatyvių, pašiepiančių komentarų apie konkurentų egles.
„Taip atsiskleidžia turbūt juodžiausia konkurencijos pusė: tikimasi laimėti pažeminus kitą. Neteko matyti straipsnių, kuriuose būtų pasidžiaugta visų Lietuvos eglučių išskirtinumu: tarkim, kauniečių – už tai, kad kiekvienais metais eglutė yra originali, nenuspėjama, kitokia; vilniečių – už ypač gražų apšvietimą“, – teigia R. Lekavičienė.
KTU SHMMF profesorės R. Lekavičienės teigimu, konkurencija turi ir pliusų, ir minusų bei sukelia ryškias emocijas: konkurencija išjudina, „uždega“, neleidžia atsipalaiduoti dėl nuolatinio ,,kvėpavimo į nugarą“.
„Negalime sakyti, kad konkuravimas visada iššaukia tik neigiamas emocijas – juk daugelis mėgsta stebėti sporto varžybas, kurių esmė taip pat yra ta, jog kažkas laimi, o kažkas – pralaimi“, – sako ji.
Nors sulaukiama pasaulio dėmesio, išlaidos neretai per didelės
„Nesu girdėjusi, kad dar kurioje nors pasaulio valstybėje vyktų panašios eglučių varžytuvės, bet, kaip ir minėjau anksčiau, miestai ar valstybės nuolat dėl ko nors varžosi“, – teigia I. Audzevičiūtė-Liutkienė.
Pavyzdžiui, kaimynė Latvija kasmet pasipuošia įvairių stilių originaliomis eglutėmis, kurios stebina savo išvaizda, dekoracijomis, medžiagiškumu.
„Tačiau tai – ne varžybos. Patys latviai sako, kad tokios daugybės stilizuotų eglių Rygoje tikslas – priminti, kad būtent Latvijoje maždaug prieš 500 metų buvo papuošta pirmoji pasaulyje eglutė“, – pasakoja KTU MIDF lektorė.
Nors Lietuvoje konkurencija tarp miestų aiškiai jaučiama, lietuviai skirdami nemažai dėmesio kalėdinėms dekoracijoms ir eglutėms sulaukia ir naudos. I. Audzevičiūtė-Liutkienė pažymi, kad apie mūsų išskirtines miestų eglutes rašo tiek Europos, tiek pasaulio spauda. Štai kelionių krypčių portalas „European Best Destinations“ šių metų Vilniaus eglutę pripažino gražiausia Europoje.
„Mūsų originalių eglių tradicijomis žavisi užsieniečiai. Todėl, kad eglės yra ne tik labai originalios, idėjinės ir konceptualios, bet jomis puošiasi tiek didieji miestai, tiek ir maži miesteliai ar nedidelės gyvenvietės. Tai Lietuvą garsina ir skatina turizmą šventiniu laikotarpiu“, – atkreipia dėmesį KTU MIDF lektorė.
Minusas tik tas, kad eglių dekoravimo varžyboms kai kurie miestai ar miesteliai, anot jos, skiria nelogišką biudžetą, dėl kurio vėliau nukenčia kiti svarbūs renginiai, bendruomenės iniciatyvų įgyvendinimas ar socialiniai projektai.
Lietuviai mėgsta išskirtines Kalėdų puošmenas
I. Audzevičiūtė-Liutkienė tikina, kad lietuviai, rengdami miestams šventines dekoracijas, išsiskiria originalumu, nes kiekviena eglė turi istoriją ir idėją, kuri įgyvendinama per menines instaliacijas.
„Taip pat mums svarbi ne tik pati idėja, bet ir problematika bei aktualijos, pavyzdžiui, ekologija, technologijos ar kosminės odisėjos. Tam tikra prasme, pavyzdžiui, Kauno eglės, kiekvienais metais tampa savotišku meno kūriniu, pasakojančiu vis kitą naują istoriją“, – teigia KTU MIDF lektorė.
Vertinant ne pagrindines miestų ir miestelių, bet kiekvieno namuose puošiamas Kalėdų egles, I. Audzevičiūtė-Liutkienė pastebi, kad kaip ir pernai, ir šiemet lietuviai renkasi tradicines gyvas eglutes. Jas dažniausiai dekoruoja saldumynais, pavyzdžiui, meduoliais ar saldainiais, taip pat rankų darbo nertais, moliniais, medžiaginiais ar šiaudiniais žaisliukais.
„Lietuvių išskirtinumas tas, kad mes nepatingime patys pasigaminti kalėdinių žaisliukų ir jais papuošti savo Kalėdų eglutes“, – tikina KTU MIDF lektorė I. Audzevičiūtė-Liutkienė.