Balandžio 29–30 dienomis Europos Komisijoje, Briuselyje, vyko konferencija „Europos Aljansai – pokyčių ir inovacijų aukštajame moksle varomoji jėga“ (angl. European Alliances: Drivers of Change and Innovation in Higher Education). Konferencija buvo skirta aptarti Europos aljansų ateitį, pristatyti gerąją patirtį, išmoktas pamokas ir aptarti kylančius iššūkius.
Šį susitikimą organizavo Europos Komisija, Belgijos prezidentūra ir lyderiaujantys Belgijos universitetai. Diskusijoje dalyvavo Europos komisijos atstovai, Europos aljansų ir konsorciumų koordinatoriai, universitetų aukščiausio lygio atstovai, dėstytojai, tyrėjai, studentai ir partneriai.
Konferencijos metu aljansai buvo paskatinti kurti naujoves ir transformuoti švietimo sistemą.
Jiems suteiktas ne tik išskirtinis dėmesys, bet ir išreikštas noras suteikti didesnį pagreitį naujovėms kurti ir išbandyti.
Konferencijoje dalyvavusi KTU Senato studijų komiteto pirmininkė, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) doc. dr. Dainora Maumevičienė džiaugiasi, kad kalbama ir diskutuojama apie iššūkius ir kliūtis. Be to, vieningai sutariama, kad siekiant proveržio, būtinas palaikymas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
„Dažnai universitetiniai aljansai susiduria su tam tikrais vidaus ar teisės aktų apribojimais, skirtumais ar uždarumu, nes universitetų sistemos nėra tokios atviros, todėl joms reikia lankstumo“, – sako doc. dr. D. Maumevičienė.
Tiesa, galimybė pasiekti lankstumą besimokančiojo atžvilgiu nėra tokia paprasta. Apie lankstumą lengviau kalbėti, nei įgyvendinti. „Universitetų administracija turėtų iš naujo apgalvoti, kaip panaikinti tam tikrus vidinius barjerus“, – priduria dr. D. Maumevičienė.
Pirmoji tema, kuri buvo aptarta konferencijoje – „Švietimo ir kalbų mokymosi ateitis susietame pasaulyje“. Jos metu pabrėžta įtraukiojo ir lankstaus mokymosi svarba bei poreikis aukštojo mokslo institucijose. Teigiama, kad būtent tokia mokymosi sistema ir požiūris leidžia maksimaliai pasiekti numatytus studijų rezultatus ir įgyti reikiamos akademinės patirties.
Kalbant apie įtraukų mokymąsi, verta pabrėžti daugiakalbystės ir kalbų mokymosi poreikį bei naudą, akcentuojant, kad kalba nėra vien tik įrankis susikalbėti. „Daugiakalbystė ir įvairovė suteikia galimybę didinti įtraukų mokymąsi, susietumą, pasiūlant įvairias mokymosi patirtis, apsikeitimą idėjomis, įgyjant ir didinat tarpkultūrinę patirtį, kai mokomasi kalbų ar su kultūra ir tapatybe susijusių mikromodulių, įtraukiant ir gimtąją kalbą“, – pastebi dr. D. Maumevičienė.
Antrosios sesijos metu diskutuota, kaip didinti visų suinteresuotų ir mainuose dalyvaujančių šalių mobilumą, atskleidžiant egzistuojančių mobilumo mainų programų pridėtinę vertę ir pasiūlant konkrečius veiksmus mobilumui didinti.
„Diskusijos „Kosmobilumas: studentų ir personalo mainai“ metu pabrėžtos dvi esminės tendencijos – mobilumo skaitmenizavimas ir trumpesni mobilumo vizitai“, – pastebi dr. D. Maumevičienė.
Be to, akcentuoti studentų lūkesčiai, pačių programų patrauklumas bei biurokratinių procesų instituciniu ir tarpinstituciniu lygmeniu mažinimas „Tokiu būdu galima pasiekti proveržio per mobilumo programas aukštajame moksle Europoje ir bendradarbiaujant už jos ribų“, – teigia dr. D. Maumevičienė.
Taip pat diskusijų metu kalbėta apie įvairovės ir superįvairovės, kaip esminės transformacijos aukštajame moksle, svarbą, akcentuojama, kad kol kas šios transformacijos nėra pakankamai išnaudojamos.
Kalbėta ir apie pedagogines naujoves, bendro Europos laipsnio – diplomo pridėtinę vertę ir išskirtinumą bei Europos aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą su kitomis šalimis, sudarant aljansus, inicijuojant projektus ir įtraukiant globalius partnerius.
Ketvirtos panelinės diskusijos metu dr. D. Maumevičienei teko atsakingas vaidmuo trumpai pristatyti ECIU taikomas didaktines inovacijas, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, ir diegiamą lanksčiojo mokymosi kelio modelį, kuris bus išbandomas KTU, kaip viename iš ECIU partnerių.
„Taip pat pristačiau iššūkiais grindžiamą mokymąsi, mikromodulių kūrimą ir galimybę įgyti mikrokredencialus. Be to, diskusijoje paminėtas socialinių partnerių dalyvavimas iniciatyvose, siekiant sukurti ilgalaikius ir darnius sprendimus“, – pabrėžia ji.
Šios diskusijos metu buvo aptarta socialinių partnerių – įmonių dalyvavimas aljanso iniciatyvose, siekiant sukurti ilgalaikius ir darnius sprendimus bei suteikti besimokantiesiems galimybe įgyti kompetencijas ar žinias, kurios yra aktualios esamu laikotarpiu ir kurių tuo metu reikia pačiam besimokančiajam.
„Tai įgyvendinama ir pasiekiama per iššūkių, kuriuos siūlo ir teikia įmonės, sprendinių pasiūlymą bei galimybę įgyti ar atnaujinti kompetencijas, kurios yra paklausios darbo rinkoje, taip įgyjant tam tikrą kvalifikaciją ar diplomą, vedantį link bendrojo Europos diplomo įgijimo“, – teigia docentė.
Daug dėmesio diskusijoje „Aljansai, kaip pedagoginių inovacijų varikliai“ buvo skirta kompetencijoms, kurių reikalauja rinka ir kurias ugdo universitetų aljansai, kurdami programas, mikromodulius ar vykdydami mainus.
„Tai aktualu, nes ir universitetai, ir darbdaviai išsako ir pabrėžia lūkesčius, susijusius su gebėjimais ir kompetencijomis. Apibrėžtos kompetencijos ir gebėjimai, numatomi 2030 metams nurodo 3 gebėjimų kategorijas: kognityvinius ir metakognityvinius gebėjimus, socialinius ir emocinius, fizinius ir praktinius gebėjimus, būtinus išspręsti ateities visuomenės iššūkius“, – tikslina doc. dr. D. Maumevičienė.
Europos universitetų aljansai siūlo sistemą, kaip šiuos gebėjimus būtų galima išugdyti ir įgyti aukštesniu lygiu nei vienos institucijos rėmuose. Čia pabrėžiama Europos diplomo svarba ir galimybė tokį diplomą įgyti.
