„Šiandien gyvename dalyvavimo kultūroje – kiekvienas iš mūsų yra ir turinio kūrėjas, ir jo vartotojas“, – teigia Vilmantė Liubinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros profesorė. Pasak jos, nors šiandien visi esame rašytojai ir skaitytojai – skaitome ir rašome visą dieną – vienareikšmiškai teigti, kad žmonės tapo raštingesni, negalima.
50 minučių. Pasak 2016 m. paviešinto tyrimo, būtent tiek laiko žmonės kasdien praleidžia, skaitydami žinias socialiniuose tinkluose. Atsakydami į nuolat skambančius paverkšlenimus, kad žmonės šiandien skaito mažiau, mokslininkai teigia – ne mažiau, o kitaip. Produktyvus tinklaraštininkas per pusantro mėnesio išpublikuoja 64 tūkstančius žodžių, t. y. – visą knygą.
„Jeigu anksčiau skaityti reiškė atsivertus knygą perskaityti ją nuo pirmo iki paskutinio puslapio, tai šiandien skaitoma praktiškai visą dieną, tačiau vartomi ne popieriniai, o virtualūs puslapiai. Informacija skenuojama, ieškant žmogų dominančių pranešimų. Rašoma šiandien daug daugiau nei anksčiau – didžiąja dalimi šiuolaikinis žmogus bendrauja rašydamas“, – teigia profesorė V. Liubinienė, mokslo žurnalo „Kalbų studijos“ vyriausioji redaktorė.
Šiuolaikiniam žmogui apibūdinti geriausiai tinka terminas prosumer (t. y. angl. producer+consumer), kuriam atitikmens lietuvių kalboje kol kas nėra.
Kalba – ne tik žodžiai, bet ir vaizdai
Pasak V. Liubinienės, nors šiandien gana populiaru baimintis dėl to, kad technologijos keičia mūsų gyvenimą, negrįžtamai iškraipo kalbėjimo ir rašymo įpročius, kalba, tokia, kokią mes ją žinome, neišnyks.
„Kalba ypatingai nesikeičia – ji tiesiog vystosi“, – teigia V. Liubinienė. Ji cituoja šiuolaikinius lingvistus, kurie teigia, jog egzistuoja skirtingi kalbos registrai: interneto kalba, šnekamoji, oficialioji, rašytinė kalba.
„Interneto kalba yra labai įdomus reiškinys – ji yra žaisminga, ją sudaro ne tik žodžiai, bet ir vaizdai, kuriuos lingvistams tampa įdomu tyrinėti. Tačiau mūsų nusistovėjusi kalba tiesiog gyvena savo gyvenimą ir ypatingai nesikeičia. Yra skirtingi kalbos registrai ir, mano nuomone, žmonės puikiai atskiria, kada tinka vartoti interneto kalbą su emociniais ženkliukais ir kitais pašmaikštavimais, o kada – standartinę kalbą“, – teigia KTU profesorė.
Raštas – konservatyvesnis
Tiesa, paklausta, ar ilgainiui neįvyks taip, kad visi žmonės kalbės tam tikra anglų ar kitos kalbos atmaina, V. Liubinienė atsako, kad toks scenarijus visai įmanomas.
„Toks procesas yra globalus ir neišvengiamas – juk ir Lietuvoje turime vadinamąjį Vilnijos dialektą, tuteišų tarmę, kurioje lietuvių kalbos yra labai nedaug“, – teigia V. Liubinienė.
Profesorės teigimu, šnekamoji kalba yra atviresnė pokyčiams nei raštas: kuo daugiau žmogus moka kalbų, tuo daugiau įvairių žodžių įterpia į savo kalbėseną.
„Kalba yra panaši į žaidimą. Skirtingų kalbų žodžiais gali perteikti skirtingas reikšmes, tokia kalba nerašome oficialių raštų, tačiau neretai ją vartojame rašydami internete. Yra toks angliškas terminas „netspeak“, kurį mes, lingvistai esame išsivertę kaip tinklakalbę. Tinklakalbė – labai artima šnekamajai kalbai“, – mano V. Liubinienė.
Net ir kinas yra tekstas
Skaitmenizacija keičia visą mūsų kultūrą, o teksto sąvoka šiandien apima daug daugiau nei tik žodžius. Pasak profesorės, jei anksčiau tekstą supratome tik kaip lingvistinį vienetą, šiandien jis apima viską, kas perteikia žinią – vaizdą, garsą, žodžius.
„Net ir kiną galima skaityti kaip tekstą. Tai – naujųjų medijų kalba, kuri apima ne tik lingvistinį, bet ir paralingvistinį lygmenį“, – pasakoja V. Liubinienė, KTU studijų programos „Naujųjų medijų kalba“ dėstytoja.
Medijų raštingumas – tokio daugialypio teksto skaitymas ir kūrimas – pasak profesorės, yra vienas iš svarbiausių įgūdžių šiuolaikiniam žmogui.
Profesorės, teigimu, šiandien linijinį skaitymą pakeitė fragmentiškas, sakinį keičia trumpieji filmai, o teksto sąvoka išsiplėtė tiek, kad ji apima ne tik lingvistinius, bet ir paralingvistinius (vaizdo, garso) elementus. Ir nors ji sutinka, kad žmonės šiandien skaito ir rašo tikriausiai daugiau nei bet kada anksčiau, profesorė V. Liubinienė vienareikšmiško atsakymo, ar žmonės dėl to tampa protingesni, o gal, atvirkščiai, nukenčia jų loginis mąstymas – neduoda.
Beje, kol kas šio atsakymo pateikti negali ir neuromokslas.
KTU „Kalbų studijų“ žurnalas – tarp geriausių
Pokyčiai veikia ir lingvistikos studijas. Nuo 2001-ųjų leidžiamas mokslo žurnalas „Kalbų studijos“ šiandien apima ir sociolingvistiką, kompiuterinę, taikomąją lingvistiką.
Lietuvos mokslo periodikos asociacija 2016 m. „Kalbų studijas“ įvertino ypač aukštai – žurnalas patenka į geriausiųjų mūsų šalies aukštųjų mokyklų leidžiamų humanitarinių mokslo žurnalų penketuką.
„Toks įvertinimas svarbus, kadangi humanitarinių mokslų srities žurnalams įtakos faktorius (angl. impact factor) neskaičiuojamas. Tai, kad esame vertinami, rodo ne tik mokslo žurnalų reitingai, bet ir tai, kad „Kalbų studijas“ galima rasti devyniose mokslo žurnalų duomenų bazėse“, – teigia V. Liubinienė.
„Ebsco“, „Scopus“, Modern Language Association duomenų bazėse referuojamame KTU leidžiamame mokslo žurnale publikuojami ne tik Lietuvos, bet ir užsienio autorių darbai. Žurnalo redaktorė V. Liubinienė teigia, kad jis yra puiki platforma savo mokslinius atradimus lingvistikos srityje skelbti jauniesiems KTU mokslininkams.
