Nemokamų ekskursijų „Ekskursas“ dalyviai, lankantys tarpukario Kauno objektus, spalio pradžioje viešėjo Kauno technologijos universitete (KTU). Jie domėjosi, kas sieja Kauno komercijos mokyklą, Aukštuosius kursus, Lietuvos universitetą, buvusį Kauno politechnikos institutą (KPI) bei KTU.
KTU I rūmai – svarbus istorinis pastatas, dabar vadinamas KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetu (SHMMF). Jo koridoriuose kažkada buvo galima sutikti Prezidentą Antaną Smetoną, kompozitorių Juozą Naujalį, poetą Maironį, kalbininką Joną Jablonskį ir daugybę kitų Lietuvai svarbių asmenybių.
Iš istorinių archyvų
1879 m. Kauną paskelbus I-os klasės Rusijos imperijos karine tvirtove, jam imta taikyti specialius nuostatus – uždrausta statyti aukštesnius negu 2 aukštų namus. Tai pristabdė urbanistinę plėtrą, architektūros bei statybos evoliuciją.
Nepaisant apribojimų, Kauno naujamiesčio architektūroje atsispindėjo Europoje plintančios architektūros kryptys, viena jų – modernas. Šiuo stiliumi pastatyti KTU I rūmai – dabartinis KTU SHMMF fakultetas.
Sujungia mokslą ir meną
KTU I rūmai – vienas iš nedaugelio autentišką modernizuoto neoklasicizmo eksterjerą ir interjerą tebeturinčių XX a. pr. pastatų.
Viduje taikytos techninės naujovės: vestibiulyje, laiptinėse, pirmojo aukšto auditorijose gelžbetonio sijos neužmaskuotos, įvestas centrinis šildymas, sudėtinga vėdinimo sistema, vietinis vandentiekis ir kanalizacija. Prie paveldo objektų priskiriami sienų apvadai, „Metlacho“ plytelės, ranktūriai ir turėklai, gelžbetoniniai laiptai.
Pastato langai išgražinti lietuviško vitražo mokyklos pradininko Stasio Ušinsko kūryba, o fakulteto priestatą neseniai papuošė renesanso dailininko Lino Kaziulionio pasirinktos italų tapytojo L. Da Vinci darbų interpretacijos: „Dama su šermuonėliu“ ir „Gražioji Forenjė“. Donelaičio gatvėje esantis senasis fasado pastatas išdailintas amžinojo variklio (lot. perpetuum mobile) atvaizdu.
Kauno miesto valdybos iniciatyva KTU I rūmai buvo statyti Komercijos mokyklai, kuri juose įsikūrė 1914 m. I-ojo Pasaulinio karo metu (1915 m.) čia įsikūrė laikinoji ligoninė, 1919 m. pastatas atiteko Aukštiesiems kursams, o 1922 m. buvo perimtas Lietuvos universiteto. Šis statinys 5 metus buvo pagrindiniais ir vieninteliais Lietuvos universiteto rūmais. Nors 1941 m. Sovietų valdžia juos nacionalizavo, 1950 m. čia įsisteigė Kauno Politechnikos Institutas, vėliau tapęs KTU.
Universiteto lopšys
Aukštiesiems kursams vadovavo fizikas, matematikas Zigmas Žemaitis, kuris inicijavo Universiteto kūrimą. Jo pradėtuose kursuose veikė šeši skyriai: Humanitarinis, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos, Technikos.
Taip pat kūrėsi Universiteto tradicijos, studentų organizacijos, imta švęsti Vasario 16-ąją. Lietuvos universitetui buvo padėtas pagrindas: suburtas išskirtinis mokslo personalas, surinkti būsimi studentai, parengtas Universiteto statuto projektas.
1922 m. pradėjusiame veikti Lietuvos universitete dirbo rektorius ir Teisės fakulteto profesorius Mykolas Romeris, profesoriai Vincas Čepinskis, Tadas Ivanauskas, Kazys Pakštas, Kipras Baršauskas, darbavosi A. Smetona, dėstęs etiką, Platono filosofiją, poetiką ir stilistiką. Universitete buvo Teisės, Matematikos, Gamtos fakultetų auditorijos.
KTU I rūmai tapo neatsiejama Lietuvos švietimo dalimi, greitai švęsiančia savo 100-ąjį gimtadienį.
