KTU doktorantė tiria veganizmo fenomeną – kas slypi po šiuo pasirinkimu?

Tyrimai rodo, kad iki 2033 metų veganišką mitybą propaguojančių žmonių skaičius išaugs iki 8,3 milijonų. KTU doktorantė, tirianti veganizmo fenomeną Lietuvoje, sako, kad šis mitybos pasirinkimas viešojoje erdvėje neretai interpretuojamas klaidingai, o tai gali būti žalinga jo supratimui.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) antro kurso sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė pasakoja, kad veganizmas – kompleksiškas reiškinys, apimantis ne tik žmogaus pasirinktą mitybą, bet ir siekį prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

R. Pelikšienė, atlikusi pilotinį tyrimą, atskleidė, kad dauguma veganų savo pasirinkimą grindžia etiniais ir moraliniais principais, dažniausiai susijusiais su gyvūnų teisėmis. Tačiau viešojoje erdvėje veganizmas dažnai pristatomas paviršutiniškai – per receptų ar mitybos patarimų prizmę, tarsi tai būtų tik mitybos paįvairinimo priemonė.

„Mokslininkai sutinka, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų ir globalių iššūkių sprendimo, maisto sistemas būtina transformuoti ir visapusiškai skatinti perėjimą prie augalinės mitybos. Deja, veganizmas iki šiol yra apgaubtas daugybe mitų ir stereotipų, kurie toli gražu neskatina mitybos pokyčių ar netgi nuo jų atgraso“, – teigia KTU doktorantė.

Veganizmas – labai svarbus ir aktualus klimato kaitos kontekste. Pasak R. Pelikšienės, dabartinės maisto sistemos, paremtos daugiausia gyvūninės kilmės produktų vartojimu, yra itin taršios, joms reikalingi dideli žemės plotai ir ištekliai, o šio sektoriaus sukuriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ženkliai prisideda prie neigiamo klimato kaitos poveikio.

„Šiuo metu visuomenėje itin trūksta nuoseklaus ir kompleksiško požiūrio į veganizmą. Norint paskatinti šio reiškinio priėmimą, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kaip jis suprantamas dabar, kokios informacijos trūksta, ką reikėtų akcentuoti ir kokius mitus išsklaidyti“, – įsitikinusi R. Pelikšienė.

Būtinas asmeninis apsisprendimas

KTU doktorantė Rūta Pelikšienė tiki, kad neigiamas nuostatas, susijusias su veganizmu, galima keisti pasitelkiant švietimą ir mokslo argumentus. Anot jos, daugelis žmonių gyvūninės kilmės produktus vartoja dėl kultūrinių ar socialinių priežasčių – įpročio, skonio ar tradicijų, tačiau tam pakeisti dažnai pakanka asmeninio apsisprendimo.

R. Pelikšienė ką tik grįžo iš tarptautinės sociologų asociacijos konferencijos Maroke, kurioje turėjo galimybė pristatyti savo tyrinėjimus veganizmo tema ir užmegzti naujus ryšius. KTU doktorantė priduria, kad doktorantūros studijos atveria neribotas galimybes pasisemti patirties tiek tarptautiniu mastu, tiek Lietuvoje.

„Per beveik dvejus metus doktorantūroje supratau, kad galimybės beveik neribotos – svarbiausia yra iniciatyva. Jei nori stažuotis užsienyje – pasirinkimų daug. Jei norisi dėstyti – užtenka pasikalbėti su disertacijos vadovu. Jei įdomu dirbti projektuose – kolegos tikrai padės įsitraukti. Tiesą sakant, vienas didžiausių iššūkių man šiuo metu – sustoti, susitelkti į disertaciją, nes veiklų ir kvietimų dalyvauti – daugiau nei spėju priimti“, – šypsosi Rūta.