KTU doktorantė iš Zimbabvės: Lietuvoje jaučiuosi saugesnė nei bet kur kitur

Kai Fallon Clare Manhanga 2016 metais atvyko į Lietuvą studijuoti Kauno technologijos universitete (KTU), baigusi studijas ir gavusi bakalauro diplomą ji planavo grįžti į Zimbabvę, tačiau gyvenimas susiklostė kitaip. „Kartais mes planuojame, bet Dievas turi kitokių sumanymų“, – sako ji su šypsena. Praėjus aštuoneriems metams, Fallon vis dar Lietuvoje – šiandien ji KTU siekia daktaro laipsnio bei dirba tarptautinėje kompanijoje Vilniuje.

Fallon planus grįžti į gimtuosius namus pakeitė gautas pasiūlymas tęsti mokslus. „Pirmas dalykas, kuris paskatino mane pasilikti Lietuvoje, buvo magistrantūros studijos. KTU Tarptautinių ryšių departamentas man suteikė stipendiją visam studijų laikotarpiui ir aš negalėjau atsisakyti šios galimybės“, – pasakoja ji.

„Vėliau doktorantūros studijos taip pat tarsi savaime nukrito į glėbį“, – priduria Fallon, jog šis sprendimas, nors ir netikėtas, buvo prasmingas.

Zimbabvėje gyvenimas pamažu keičiasi

Zimbabvė – valstybė Afrikos pietryčiuose. Kaip ir daugelis šio žemyno šalių, ji pasižymi didele kultūrine įvairove – Zimbabvę namais vadina daugiau nei 70 skirtingų genčių.

Kalbėdama apie Zimbabvės gentis, ji paaiškina, kad dabar jos dažniausiai tik taip vadinamos. „Nerasite šeimų, kurios puoselėtų senąsias tradicijas, o didžiausias vadinamųjų genčių skirtumas yra kalba. Tikėjimas, maistas, tradiciniai šokiai ir šeimos struktūra turi tam tikrų panašumų“, – priduria Fallon.

Atvykimas į Lietuvą – šalį, kuri daugeliu aspektu skiriasi nuo jos gimtinės, Fallon nebuvo sunkus. Mergina tikina, kad didžiausią kultūrinį šoką ji patyrė dar studijuodama Šiaurės Kipre. „Manau, kad būtent ten pajutau didžiausius skirtumus nuo savo šalies, todėl, kai galiausiai atvykau į Lietuvą, buvimas nepažįstamoje teritorijoje man buvo gana įprastas“, – prisimena jaunoji specialistė.

Daugiau nei 8 metus čia gyvenanti Fallon labiausiai vertina Lietuvos teikiamą saugumą: „Šioje šalyje jaučiuosi saugiau nei bet kur kitur, kur man yra tekę keliauti“. Fallon išlieka atvira minčiai galiausiai grįžti į Zimbabvę, tačiau pripažįsta, kad tikslių planų neturi. „Esu tikra, kad galiausiai grįšiu namo, bet kada – dar neaišku“, – sako ji su šypsena.

Tyrinėja savaime atsinaujinantį betoną

Kaip pabrėžia Fallon, ji visada buvo motyvuota siekti tikslų, todėl jos pasirinktas akademinis kelias artimųjų nenustebino. „Visada norėjau studijuoti užsienyje, todėl mano šeima žinojo, kad po mokyklos planuoju išvykti“, – sako ji.

Fallon pažymi, kad neplanuotai prasitęsusios jos studijos jai leido daug ko išmokti – ir apie save, ir apskritai apie gyvenimą. „Nors mokytis tiek magistrantūroje, tiek doktorantūroje buvo ir yra sudėtinga, aš nesu linkusi bėgti nuo sunkumų“, – ji pabrėžia, kad atsirasti ten, kur dabar yra, kainavo nemažai pastangų.

Fallon jau pristatė savo tyrimus dviejose tarptautinėse konferencijose ir nekantrauja tęsti šias veiklas ateinančiais metais.

Be to, Fallon noras dalytis žiniomis neapsiriboja vien moksliniais tyrimais, nes ateinantį semestrą ji dėstys jaunesniųjų kursų studentams. „Kol kas negaliu apie tai pasakyti daugiau, bet labai laukiu šio naujo iššūkio“, – atvirauja būsima dėstytoja.