Pereiti prie turinio

KTU doktorantas: socialinis pasitikėjimas Lietuvoje yra žemas

Mokslas žiniasklaidai | 2023-03-29

Socialinis pasitikėjimas – rodiklis, nurodantis žmonių pasitikėjimo pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis bei institucijomis laipsnį. KTU mokslininkų teigimu, Lietuvoje jis yra žemas, o tai lemia žemesnį demokratijos lygį, retesnį visuomenės įsitraukimą į pilietines veiklas, nusikalstamumo didėjimą ir asmeninės laimės pojūčio mažėjimą.

Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) doktoranto Vido Vilčinsko, socialinis pasitikėjimas suprantamas kaip visuomenės narių patirtis ir jų tarpusavio santykių tvirtumas.

„Kiti mokslininkai, kaip antai Ulfas Andreassonas, socialinį pasitikėjimą vertina kaip individo suvokimą apie žmogaus prigimtį. Daugeliu atžvilgiu socialinis pasitikėjimas susijęs su lūkesčiais, kuomet manoma, kad nepažįstamieji laikysis tam tikrų normų ir neturės piktybiškų ketinimų aplinkiniams. Nepaisant to, socialinis pasitikėjimas rodo, kaip individas vertina visuomenės, kurioje gyvena, moralinį lygį“, – aiškina KTU doktorantas.

Didina nusikalstamumą ir mažina pilietinį aktyvumą

Socialinis pasitikėjimas yra ypač svarbus ekonomikos augimui, mat visuomenėje, kurioje yra aukštas socialinio pasitikėjimo lygis, vyksta mažiau konfliktų ir teisinių procedūrų.

Vidas Vilčinskas
Vidas Vilčinskas

„Tai įrodo moksliniai tyrimai – Aarhus universiteto mokslininkas Christianas Bjørnskovas apskaičiavo, kad dešimčia procentinių punktų padidėjus socialiniam pasitikėjimui, šalies ekonomikos augimas gali padidėti puse procentinio punkto.

Pasak V. Vilčinsko, socialinis pasitikėjimas prisideda ir prie gyventojų socialinės gerovės. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad kitais asmenimis pasitikintys žmonės yra labiau linkę pasinaudoti jiems atsiveriančiomis galimybėmis.

„Verta paminėti, kad dėl socialinio pasitikėjimo yra sutaupomos lėšos ir resursai, pavyzdžiui, žmogiškieji ištekliai bei laikas, skirti tam tikroms administracinėms veikloms ir kontrolei. Todėl socialinis pasitikėjimas yra svarbus veiksnys, kuris skatina visuomenės socialinį aktyvumą, lemia aukštesnį demokratijos lygį, didina asmeninę laimę, mažina nusikalstamąsias veiklas“, – teigia V. Vilčinskas.

Socialinis pasitikėjimas Baltijos šalyse – žemas

Remiantis įvairiais moksliniais tyrimais, socialinis pasitikėjimas Lietuvoje yra vertinamas kaip žemas. Šis vertinimas dažnai siejamas su posovietiniu kontekstu.

„Tačiau, vertinant jaunimo socialinį pasitikėjimą, šis paaiškinimas nepateikia tvirtų argumentų, kadangi šie asmenys yra gimę nepriklausomoje Lietuvoje, o apie sovietinę realybę yra girdėję tik istorijos pamokose, muziejuose ar tėvų ir senelių pasakojimuose“, – abejoja KTU doktorantas.

Tarptautiniu mastu pripažįstama apklausa – Europos socialinis tyrimas – leidžia sekti jaunimo pasitikėjimo lygį bėgant metams. Kas dvejus metus vykdoma apklausa nuolat įtraukia atnaujintus klausimus, matuojančius skirtingų tipų pasitikėjimą.

„Tyrimo rezultatai nurodo, jog tyrime dalyvavę 18–29 metų amžiaus asmenys socialinį pasitikėjimą vertina patenkinamai; pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje svyruoja tarp 4,77 ir 5,84 balo. Tuo tarpu Estijoje ir Lenkijoje rezultatai yra atitinkamai 5,24–5,62 ir 4,12–4,56. Taigi kaimyninėse šalyse rezultatai yra gana panašūs į mūsiškius“, – teigia V. Vilčinskas.

Pasaulinės pandemijos įtaka

Aukščiausias socialinio pasitikėjimo lygis fiksuojamas šiaurės šalyse. Europos socialinio tyrimo 2020 m. duomenimis, jaunimo socialinio pasitikėjimo vidurkis Suomijoje buvo 6,6, Islandijoje ir Norvegijoje – 6,15.

„Šiaurės ministrų tarybos atstovas Dagfinnas Høybråtenas šį aukštą pasitikėjimą argumentuoja gerai veikiančiomis ir sąžiningomis visuomenės institucijomis, korupcijos nebuvimu ir bendrais gerovės valstybės aspektais“, – komentuoja KTU doktorantas.

V. Vilčinsko teigimu, jaunimo socialinį pasitikėjimo lygį stipriai įtakoja socialiniai ryšiai, kurie yra ypač svarbūs šiame gyvenimo etape. Deja, COVID-19 pandemijos sutrikdytas socialinių ryšių kūrimas ir vystymasis paveikė ir socialinio pasitikėjimo lygį.

Pasitikėjimo pagrindo sukūrimas yra labai svarbus užtikrinant informacijos sklaidą, vystant stiprų tarpgeneracinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą su miestų valdžia, verslininkais ir pilietinės visuomenės organizacijoms transformuojant miestus į darnius miestus.

– V. Vilčinskas

„Nors šiaurės šalių visuomenėms būdingas didelis socialinis pasitikėjimas, vienoje iš laimingiausių pasaulyje šalių, Suomijoje, jaunimo socialinio pasitikėjimo vidurkis 2020 metais buvo 6,6 balo iš 10. Tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius – 5,2“, – sako KTU doktorantas.

Projektas socialinio pasitikėjimo didinimui

Siekiant geriau suprasti bei ugdyti jaunimo socialinį pasitikėjimą KTU mokslininkai kartu su partneriais iš Austrijos, Nyderlandų, ir Norvegijos vykdo „TRUSTMAKING“ projektą, kurio metu bus kuriamos gyvosios miesto laboratorijos. Šios laboratorijos paskatins jaunimo įsitraukimą į pilietines veiklas, kurių metu bus kartu su jaunimu nagrinėjamas socialinio pasitikėjimo klausimas bei ieškomi būdai jam padidinti.

„Pasitikėjimo pagrindo sukūrimas yra labai svarbus užtikrinant informacijos sklaidą, vystant stiprų tarpgeneracinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą su miestų valdžia, verslininkais ir pilietinės visuomenės organizacijoms transformuojant miestus į darnius miestus“, – teigia V. Vilčinskas.

Projektas vykdomas 2022 m. kovo 1 d. – 2025 m. vasario 28 d. laikotarpiu. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ENUTC-22-1. Šiuo metu, projekto rėmuose, organizuojamos gyvosios miesto laboratorijos.