Kauno technologijos universitete (KTU) darbą pradeda podoktorantūros stažuotojas tarpkrypčiams sociologijos ir politikos mokslų tyrimams. Pastaruosius dvejus metus dirbęs Sao Paulo universitete Brazilijoje, Florianas Rabitzas kovo mėnesį persikėlė į Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) Viešosios politikos ir administravimo institutą.
F. Rabitzas yra kilęs iš Vokietijos, o politikos mokslų doktorantūros studijas baigė Briuselio universitete. Pagrindinės jo veiklos sritys – tarptautinė aplinkosaugos politika ir tarptautinių institucijų bei pokyčių jose teoriniai klausimai.
Šiuo metu F. Rabitzas daugiausiai dėmesio skiria tarptautiniam geoinžinerijos reguliavimui (technologijų intervencijai į klimato sistemą, siekiant sulėtinti ar sustabdyti globalinį atšilimą, – red. past.) ir sintetinei biologijai. Tyrėją labiausiai domina tai, kaip tarptautinės institucijos reaguoja ir prisitaiko prie naujųjų technologijų ir galimų pavojų.
Lygindamas aplinkosaugos problemas Vokietijoje ir Lietuvoje, F. Rabitzas teigė, jog jos gana panašios: kaip sklandžiai mažinti taršą, kaip užtikrinti žaliųjų technologijų naujovių diegimą ir kaip remti perėjimą prie mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos. [[{“fid”:”33221″,”view_mode”:”default”,”fields”:{“format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:”Florianas Rabitzas”,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:”Florianas Rabitzas”},”type”:”media”,”attributes”:{“alt”:”Florianas Rabitzas”,”title”:”Florianas Rabitzas”,”style”:”height: 275px; width: 220px; border-width: 1px; border-style: solid; margin: 10px; float: right;”,”class”:”media-element file-default”}}]]
Didžiausiu iššūkiu F. Rabitzas įvardijo sąmoningumo diegimą: „Tausojant aplinką, prioritetas turėtų būti ne egzotinių rūšių paukščių saugojimas, nors ir tai, be abejo, yra labai svarbu, o socialinė ir ekonominė plėtra tiek nacionaliniu, tiek pasauliniu mastu“.
Stažuotojas pastebėjo, jog fakultete vyksta daug įvairių renginių, seminarų, konferencijų ir sakė, jog mielai įsitrauks ir į šią akademinio gyvenimo dalį, todėl jo planuose – ne tik tyrimai. „Manau, kad didžiausias Universiteto turtas yra energinga ir smalsi jo akademinė bendruomenė, tad stengsiuosi prie to kuo daugiau prisidėti“, – sakė F. Rabitzas.
Viešosios politikos ir administravimo instituto vadovė Audronė Telešienė džiaugiasi šio mokslininko atvykimu. Pasak jos, F. Rabitzas atsiveža globalų „matymą“, tarptautinius kontaktus ir stiprų teorinį pasirengimą.
„F. Rabitzo atliekami tyrimai sustiprins mokslo grupės „Aplinka, technologijos ir visuomenė“ veiklas. Iki šiol joje dalyvaujantys mokslininkai analizavo klimato kaitos politiką, socialinį suvokimą, klimato kaitos komunikaciją. Tuo tarpu F. Rabitzo mokslinis tyrimas, susijęs su prekyba apyvartiniais taršos leidimais, pridės ir viešojo valdymo dimensiją“, – sakė A. Telešienė.
Padalinio vadovė teigia, jog socialiniai aplinkos, technologijų ir visuomenės sąveikos tyrimai pasaulyje yra itin populiarūs, tačiau Lietuvoje šios srities tyrimų nėra daug.
„Plėsdami tyrėjų komandą skatinsime platesnę akademinę ir visuomeninę diskusiją apie klimato kaitą, biologinės įvairovės valdymą, technogenines rizikas, pavyzdžiui, branduolinės energetikos, o taip pat ir socialinį naujų, vystomų technologijų priimtinumą“, – pasakojo A. Telešienė.
Visame pasaulyje veikiančios mokslinės grupės ieško ir stengiasi pritraukti jaunuosius talentus. Anot A. Telešienės, mokslo prigimtis – nuolat kelti naujus klausimus ir ieškoti pagrįstų atsakymų, o tam reikia ne tik praktinės tyrimų patirties, bet ir novatoriško žvilgsnio bei idėjų.
„Podoktorantūros stažuotojai paprastai atneša į mokslo grupes naujų „vėjų“, pradeda jose savo mokslinę karjerą, tad bendradarbiavimas svarbus tiek mums, tiek pačiam Florianui Rabitzui“, – neabejoja A. Telešienė.
