Pereiti prie turinio

KTU atstovai parengė rekomendacijas dėl užsieniečių teisinio informavimo, konsultavimo ir skatinimo pasitikėti Lietuvos teisėsaugos institucijomis

Mokslo pritaikomumas | 2020-02-26

Į 2020 metus KTU Socialinių humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo grupės ,,Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis” atstovai įžengė su nauja iniciatyva – siekiu didinti užsienio valstybių piliečių integraciją ir pasitikėjimą Lietuvos teisėsaugos institucijomis. Dar 2019 metų pabaigoje surengtas ekspertų darbo grupės susitikimas, skirtas aptarti teisinio pobūdžio iššūkius, su kuriais susiduria mūsų šalyje gyvenantys užsieniečiai, bei parengti rekomendacijas jų sprendimui. Sujungus iniciatyvos autorių mokslinę patirtį ir ekspertų įžvalgas, dienos šviesą išvydo „Rekomendacijos dėl užsieniečių teisinio informavimo, konsultavimo ir skatinimo pasitikėti Lietuvos teisėsaugos institucijomis”.

Pakalbinome šio projekto iniciatores – lektorę Ramunę Miežanskienę ir docentę Audronę Daubarienę.

 Kas jus paskatino surengti šį susitikimą?

Kaip jau žinome, į Lietuvą vis daugiau atvyksta čia norinčių gyventi ir studijuoti užsienio valstybių piliečių. Deja, jiems tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, kurių sprendimui gana dažnai prireikia ir atitinkamo teisinio žinojimo, kurio jie dėl kalbos barjero taip greitai negali įgyti. Kartais tai tampa svariu trikdžiu, norint tinkamai įvertinti ir spręsti įvairias situacijas. Tai ne vienintelė problema – mokslinių tyrimų dėka pastebėjome, kad reikėtų stiprinti užsieniečių pasitikėjimą Lietuvos teisėsaugos institucijomis. Tad šį kartą susitikome aptarti, kokiais būdais būtų galima pagilinti užsieniečių teisinio žinojimo kompetencijas bei tai, kaip būtų galima skatinti didesnį jų pasitikėjimą Lietuvos teisėsaugos institucijomis.

Kuo šis susitikimas buvo išskirtinis?

Džiugu, kad susitikimo metu patirtimi ir žiniomis dalijosi įvairių kompetencijų turintys specialistai ir, žinoma, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Tai leido kur kas išsamiau aptarti esamą situaciją bei ieškoti konstruktyvių ir, svarbiausia, konkrečių problemų sprendinių. Kaip ir tikėtasi, didžiausias išskirtinumas – tai, kad dalyviai atstovavo atskiriems profesinės veiklos sektoriams ir dalijosi skirtingomis nuomonėmis bei pastebėjimais. Tokios mišrios ir gyvos darbo grupės veiklą moderavo Audronė Daubarienė iš KTU „EDU_Lab”.

Norime padėkoti prie iniciatyvos prisijungusioms Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnėms Gretai Važgytei ir Rasitai Henriot, Lietuvos Raudonojo kryžiaus atstovei Raimondai Lebelionytei-Alseikienei bei Kauno arkivyskupijos organizacijos „Caritas” atstovei Gajai Gerbauskaitei. Už dalyvavimą ir idėjas taip pat dėkojame KTU Tarptautinių ryšių departamento vadovei Giedrei Šadeikaitei, Vidinės komunikacijos skyriaus vadovei Laimai Zakaraitei bei teisininkei Aušrai Tartilaitei-Paulauskienei. Padėką reiškiame ir KTU lietuvių bei užsienio studentų bendruomenės nariams: Tetianai Dobrovolskai, Rūtai Dapkūnaitei, Joy Chinonso Nkwocha, Titty Varghese, Agoh Eugene Terungwa, Rakshanai Alexander ir Jossy Annamma Joy.

Kokias aktualias šios srities problemas įvardijo susitikime dalyvavę  universiteto, teisėsaugos institucijų atstovai, teisininkai, mokslininkai ir NVO specialistai, dirbantys užsieniečių integracijos srityje?

Darbo grupėje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad šiuo metu Lietuvoje pasigendama teisinio pobūdžio informacijos užsienio kalba. Aptariant administracinės teisės taikymo sritį, atkreiptas dėmesys į tai, kad užsieniečiams šiuo metu trūksta išsamios bei tikslios teisinės informacijos. Akcentuota, kad egzistuoja teisinio reguliavimo sritys, su kuriomis užsieniečiai neturi galimybių susipažinti. Ekspertai pastebi, kad Lietuvos teisėsaugos institucijų veikloje būtų galima įgyvendinti gana paprastus sprendimus, kurie šią situaciją keistų iš esmės, pavyzdžiui: dokumentuose (protokoluose) pagrindinę teikiamą informaciją išversti į užsienio kalbą bei sukurti ir naudoti įvairesnius komunikacijos kanalus teisinėms žinioms skleisti. Susitikimo metu pastebėta, kad pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis kuria ne tik teisinių žinių turėjimas, bet ir pozityvūs lūkesčiai bei patirtys, susietos su jomis. Šiame procese galėtų įsijungti ir dalyvauti nevyriausybinės organizacijos ir universitetai, supažindindami su Lietuvos teisėsaugos institucijomis bei jų darbu. Šiuo atveju darbo grupė siūlo taikyti tiek formalius-informacinius, tiek ir didesnę bendrystę skatinančius susitikimus su teisėsaugoje dirbančiais pareigūnais. Visa tai, kas buvo išsakyta ekspertų darbo grupėje, ir dar daugiau, jau įgavo rekomendacijų formą. Toliau laukia praktinis jų išpildymas.

Su darbo grupės parengtomis rekomendacijomis galima susipažinti čia: .pdf