Pakoreguotam mokymosi procesui įsibėgėjus kliūčių mažėja ir vis daugiau dėmesio galima skirti ne tik pamokų organizavimui ar jų turiniui, bet ir papildomam moksleivių švietimui. Pasikeitus mokymosi sąlygoms, savo iniciatyvas adaptuoja ir Kauno technologijos (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas.
Gausaus moksleivių būrio sulaukiančios atviros paskaitos, dėstytojų organizuojamos dirbtuvės ar pasiruošimo brandos egzaminams paskaitos lauks dalyvių ir šiemet, tik jau kitur – virtualioje erdvėje. Universiteto edukologijos specialistai tikina, kad dabar galimybių mokytis įvairovė moksleiviams yra ypač svarbi.
Efektyvesnio mokymosi patarimai
Artėjanti egzaminų sesija šiemet tikriausiai neramina labiau nei įprastai. Ar dvyliktokai bus tinkamai pasiruošę savo žinių patikrinimui? KTU edukologė Vilija Stanišauskienė sako, kad taip, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų.
„Dabar pats laikas susisteminti turimas žinias, nusibraižyti savo turimų žinių žemėlapius, užpildyti spragas, jei tokių vis dėlto liko. Finišo tiesiojoje labai svarbu atsakingai susiplanuoti savo mokymosi veiklas, sąžiningai to plano laikytis, nepamirštant darbo ir poilsio režimo. Nerimą dėl egzaminų būtų gerai transformuoti į motyvaciją kasdien kantriai gilinti egzaminui reikalingas žinias bei gebėjimus“, – sako V. Stanišauskienė.
Žinoma, tiek kartojimo tiek naujų žinių įgijimo procesą šiek tiek apsunkina persikėlimas į virtualią erdvę.
„Namuose daug daugiau pagundų „pabėgti iš pamokų“, atidėti užduotis „iki švento kada nors“, pasinaudoti artimųjų pagalba per atsiskaitymus. Kartu tai puiki proga ugdyti savarankiškumą, valią, atsakomybę, įgyti vertingų įpročių,“ – teigia edukologė.
Todėl mokantis nuotoliniu būdu labai svarbu disciplina ir gebėjimas pačiam kelti mokymosi tikslus, planuoti mokymosi veiklas, vertinti savo mokymosi rezultatus.
V. Stanišauskienė pabrėžia, kad nuotolinio mokymosi iššūkius reikia paversti privalumais.
„Galima mokytis tinkamiausiu laiku, patogioje vietoje kiekvienam priimtiniausiu būdu. Dėmesio neblaško mokyklos šurmulys. Todėl naujas mokymosi galimybes galima paversti linksma, sau patinkančia veikla“, – sako ji.
Kaip tai padaryti edukologė papasakos gegužės 6 d. vyksiančioje paskaitoje „Pasiruošk brandos egzaminams su KTU” paskaitoje „7 efektyvaus mokymosi būdai”.
Gera fizinė būklė – vaistas nuo nerimo
Kad ir kaip būtų pasiruošę, jaudulys aplenkia retą. Tačiau KTU biomedicinos mokslų daktarė Laura Daniusevičiūtė – Brazaitė turi patarimų ir tam. Jais pasidalins paskaitoje „Kaip nepamesti galvos ruošiantis egzaminams? Apie atminties galimybes ir streso valdymą“ gegužės 20 d.
Nuotolinis mokymasis ir nuolatinis buvimas namuose apkrauna mūsų smegenis, todėl svarbu praktikuoti keletą gerų įpročių, kurie ilgainiui atneš naudos tiek ruošiantis žinių patikrinimui, tiek mokantis, tiek ilsintis.
„Raskite sau priimtiną būdą atsipalaiduoti. Net kelios minutės tylos gali padėti nuraminti protą bei sumažinti nerimą. Daugeliui žmonių naudinga tokia praktika, kaip gilus kvėpavimas, tai chi, joga ar meditacija. Galbūt buvimas šiltoje vonioje, klausymas muzikos, skaitymas ar klausymas audio knygos – viskas, kas padeda atsipalaiduoti“, – pataria ji ir prižada dar daugiau stresą mažinančių paslapčių atskleisti paskaitos metu.
Paskaitos lektorė taip pat pabrėžia planavimo svarbą. „Nuspręskite mokymosi dalykų eiliškumą ir susidėliokite prioritetus pagal tai, ką yra svarbiausia išmokti pirmiau. Susidarykite tikslų, kuriuos turite pasiekti būdami namuose sąrašą ir pasirinkite tinkamą išmokimo greitį, nes nuo išmokimo greičio priklausys ar iš vis atsiminsite dalykus, kurių mokėtės“, – sako L. Daniusevičiūtė Brazaitė.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui – išskirtinis dėmesys
Atsižvelgiant į daugiausiai klausimų sulaukiančias temas, į „Pasiruošk brandos egzaminams su KTU” pavasario renginius įtrauktas ir papildomas pasiruošimas Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui.
Gegužės 26 d. kviestinis lektorius, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas, Kauno Jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis papasakos apie didžiausias klaidas Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine bei patars kaip jų išvengti.
Neskaičius kūrinių sunku tikėtis gerų rezultatų, tačiau lektorius pažymi, kad net ir perskaitę kūrinius, moksleiviai kai kur susiduria su iššūkiais.
„Literatūriniame rašinyje per daug atpasakojamas turinys, trūksta analizės. Pamirštamas ir literatūrinės raiškos lygmuo, kurį svarbu susieti su rašinio tema. Samprotavimo rašiniuose pametamos problemos sąvokos, linkstama į bendro pobūdžio samprotavimą. Neretai remiantis privalomu autoriumi negebama akcentuoti nagrinėjamai problemai svarbių to autoriaus kūrinių akcentų, argumentuojama aptakiai”, – dažnas klaidas vardija M. Grigaitis.
Birželio 2-4 dienomis bus analizuojamos dvi svarbios rašinių temos: „Kaip papasakoti apie svaigią ir vientisą meilę?” su Jurgio Kunčino romano „Tūla“ analize ir „Kokias problemas aktualizuoja Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Madagaskaras“?” Paskaitose bus bandoma padėti įveikti postmodernios literatūros keliamus iššūkius ir patarti, kaip pasiremti šiais kūriniais samprotavimo ir literatūriniuose rašiniuose.
„Pastebiu, kad dvyliktokams sunku suprasti Kunčino „Tūlą” ir Ivaškevičiaus „Madagaskarą”. Tačiau egzamine tikrai galima nesunkiai pasiremti abiem. Mokiniai dažnai nespėja perprasti šių kūrinių specifikos, todėl pabandysiu padėti dvyliktokams suprasti šiuolaikinės literatūros niuansus”, – patikina lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.
Svarbūs ne tik egzaminai
Atsipūsti nuo ruošimosi ir laukimo įtampos galima sutelkiant dėmesį į kitas sritis. Norintiems plėsti savo akiratį ir tobulinti minkštuosius įgūdžius KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas siūlo ir keletą virtualių paskaitų, labiau orientuotų į neformalų švietimą.
„Komunikacijos įgūdžiai šiuolaikiškam jaunuoliui yra ypatingai svarbūs. Įvairios apklausos rodo, jog didžiausia baimė, su kuria susiduria žmogus yra viešojo kalbėjimo baimė, bet oratoriais nėra gimstama ir kiekvienas gali išmokti viešo kalbėjimo paslapčių. Išankstinis pasiruošimas kalbai ir praktika gali padėti pasiekti puikių rezultatų“, – sako Loreta Huber, pasakosianti moksleiviams apie viešojo kalbėjimo ir komunikacijos subtilybes.
Na, o baigus mokyklą gyvenimas tik prasideda, tad ne vienam aktualios ateities planavimo ir sprendimų priėmimo temos bus paliestos kitose paskaitose.
Fakulteto dekanas Ainius Lašas papasakos moksleiviams apie ateities paieškas ir jos nenuspėjamumo džiaugsmą, dizainu grindžiamo mąstymo metodikos ekspertė Dainora Maumevičienė patars kaip įveiklinti save ir tapti ambicingu, o tarptautinis dėstytojų duetas – Eglė Vaidelytė (KTU) ir Thomas Bryer (Centrinės Floridos universitetas) – pasidalins savo mintimis ir patarimais apie pasirinkimą studijuoti Lietuvoje ar Užsienyje.
„Manau, kad jauniems žmonėms ne tik svarbu planuoti ateitį, bet ir pasinaudoti visomis galimybės, nebijoti išbandyti naujovių. Jaunuoliai gali pabandyti įsivaizduoti, ar jie nori tykiai ramiai būti sau įprastoje aplinkoje ir savo komforto zonoje, be didelių gyvenimo įvykių, ar nori pamatyti pasaulį, praplėsti akiratį, sutikti daug įdomių jaunų žmonių iš viso pasaulio, kurie gal tapti draugais visam gyvenimui“, – kalba E. Vaidelytė.
Tačiau papildo, jog taip pat svarbu suprasti, kad priėmus vieną sprendimą jį galima vėliau pakeisti, papildyti kitu sprendimu ir pan. „Svarbu nebijoti bandyti ir būti atviriems visoms galimybėms“, – sako ji.
Apie Pasiruošk brandos egzaminams su KTU: https://shmmf.ktu.edu/events/pasiruosk-brandos-egzaminams-su-ktu-2020-pavasaris/
Apie virtualias KTU paskaitas moksleiviams: https://shmmf.ktu.edu/events/virtualios-paskaitos-moksleiviams/
Video iš 2019 m. rudens renginio: https://www.youtube.com/watch?v=pvBUud6YgwU
