KTU atvirą paskaitą „Lygybė apsimoka: lyčių lygybė Švedijoje ir feministinė užsienio politika“ skaičiusi Švedijos Karalystės ambasadorė Maria Christina Lundqvist pabrėžė, kad jų valstybė link tikslo turėti kuo lygesnes vyrų ir moterų teises ėjo ne vieną dešimtmetį.
Daugiau nei dvi savaites Kaune ir Vilniuje vyko „Baltojo kaspino“ festivalis, kurį organizavo labdaros ir paramos fondas FRIDA, skirtas atkreipti piliečių ir institucijų dėmesį į smurtą lyties pagrindu, didinti visuomenės sąmoningumą ir vykdyti prevenciją.
Pasak šio labdaros ir paramos fondo vadovės Daivos Baranauskės bei jam priklausančios Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) lektorės Augustės Nalivaikės, smurtas prieš moteris yra lyčių nelygybės padarinys, kuomet viena lytis turi daugiau galios prieš kitą. Tai sudėtingas reiškinys, apimantis ir psichologinį bei ekonominį smurtą.
„Festivalio metu mes siekėme atkreipti visuomenės dėmesį į šios socialinės problemos priežastis ir pasekmes, kurios valstybei per metus kainuoja milijonus eurų. Pagrindinis mūsų fondo tikslas – smurto prieš moteris prevencija, kuri valstybiniu lygmeniu yra beveik nevykdoma,“ – sako A. Nalivaikė.
Švedija pirmauja pagal lyčių lygybę ES
Prie festivalio organizavimo tradiciškai prisidėjo Švedijos Karalystės ambasada, o į KTU atvyko Švedijos Karalystės ambasadorė Maria Christina Lundqvist, kur skaitė atvirą paskaitą.
Šiandien pagal lyčių lygybę Švedija yra pirmaujanti valstybė Europos Sąjungoje, tačiau, pasak ambasadorės, tokį rezultatą šalis pasiekė ne per vieną dešimtmetį. Reikšmingi pokyčiai šioje šalyje prasidėjo jau XX a. pradžioje – 1921 m. moterys pirmą kartą balsavo visuotiniuose rinkimuose (Lietuva rinkimų teisę moterims pripažino dar 1918 m.).
Po šio žingsnio į priekį sekė ir kitos reformos – 1971 m. Švedijoje buvo įvestas individualus pajamų mokestis, kuris paskatino ištekėjusias moteris dirbti – anksčiau sutuoktiniai turėdavo mokėti mokesčius nuo bendrų šeimos pajamų, taigi dirbant abiems partneriams, mokesčiai taip pat būdavo didesni.
1974 m. Švedija tapo pirmąja valstybe, įteisinusia vaiko priežiūros atostogas, kurias gali imti tiek mamos, tiek tėčiai. Šiuo metu Švedijoje tėvai iš viso gauna 480 dienų motinystės/tėvystės atostogų, iš kurių abudu turi išnaudoti bent po 90 dienų, o likusias gali pasidalyti tarpusavyje kaip nori. Ši reforma suteikė moterims daugiau laisvės sprendžiant, kaip jos nori derinti šeimyninį gyvenimą ir karjerą.
Moters kūnas ir sveikata – moters apsisprendimas
Lietuvos kaimynė taip pat anksti pripažino moterų teisę į savo kūną ir sveikatą – 1975 m. šalyje įsigalėjo aborto įstatymas. Moterys ir merginos, nepriklausomai nuo savo amžiaus, turi teisę nutraukti nėštumą iki 18 savaitės.
Pasak ambasadorės, abortas, deja, vis dar yra labai kontroversiška tema šiandieniniame pasaulyje. Netrūksta valstybių, kuriose moterims draudžiama nutraukti nėštumą net jeigu jos buvo išprievartautos ar nėštumas kelia grėsmę jų pačių gyvybei, tad panašu, kad moterims žmogaus teisė į gyvybę daug kur negalioja.
Paskutinė Maria Christina Lundqvist išskirta itin reikšminga reforma – įstatymo, draudžiančio pirkti seksualines paslaugas, įsigaliojimas 1999 m. Nors Lietuvoje prostitucija taip pat nelegali, Švedijoje bausmė taikoma pirkėjui, tuo tarpu Lietuvoje kenčia moterys, kurios į šį verslą dažnai pastumiamos ir taip sunkių gyvenimo sąlygų.
Vyriausybėje – moterys
Pasak ambasadorės, per penkerius metus, kai švedai taiko feministinę užsienio politiką, jie pamatė, kad tai ne tik reikalinga, tačiau ir veiksminga. Švedijos vyriausybė savo vidaus ir užsienio politiką apibrėžia trimis R raidėmis – Rights, Representation, Resources (liet. teisės, atstovavimas, ištekliai).
2014 m. išrinkta ir 2018 m. perrinkta Švedijos vyriausybė pasiskelbė save feministine: iš 23 ministrų, 12 jų yra moterys, taip pat dabartinėje kadencijoje 46 proc. parlamentarų yra moterys, tuo tarpu pasaulio vidurkis tėra 25 proc. Švedijos Ministras Pirmininkas Stefan Löfven save vadina feministu ir džiaugiasi tokia vyriausybės sudėtimi.
Ši šalies valdžia tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje politikoje skatina lyčių lygybę ir feminizmą sprendimų priėmime, išteklių skirstyme, atstovavime. Nuo Infrastruktūros ministro iki Kultūros ministrės ir Finansų ministrės – visų pozicija vienoda, o toks sprendimas, pasak ambasadorės, yra ne tik teisingas, bet ir reikalingas, leidžiantis visuomenei judėti į priekį.
Vienas iš Švedijos vyriausybės tikslų – sustabdyti smurtą prieš moteris. Kaip ir Lietuvoje, taip ir Švedijoje ši problema yra labai opi, todėl jau mokykliniame ugdyme skiriama daug dėmesio smurto ir patyčių precenvijai, vaikai nuo mažens mokomi suprasti, kad smurtas nėra priimtinas.
Šalis laikosi požiūrio, kad reikia teisingai formuoti žmones nuo mažens ir gera praktika svarbu dalytis – Švedijos patyčių prevencijos organizacija „Friends“ prieš kelerius metus pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos tarnyba „Vaikų linija“. Švedų specialistai lietuviams perduoda savo žinias, patirtį ir padeda įgyvendinti pasiteisinusią programą.
Lietuva sutarties neratifikavo
Švedija siekia užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų vienodai taikomos abiems lytims – stengiamasi garantuoti švietimą mergaitėms ir moterims, mažinti smurtą ir diskriminaciją lyties pagrindu.
Nors 2014 m. įsigaliojo Europos Tarybos Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, o ją pasirašė Europos Sąjunga ir 46 šalys, tarp kurių ir Lietuva, tačiau šiai dienai ją ratifikavusios tik 34 šalys, viena iš jų – Švedija.
Ambasadorė išreiškė nuomonę, kad ši konvencija yra itin svarbus įrankis kovoje su smurtu prieš moteris. Turint omeny, jog Lietuvoje ši problema yra ypač opi, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra išreiškęs pasipiktinimą, kad per penkerius metus nuo konvencijos pasirašymo valstybė niekaip nesugebėjo šios tarptautinės sutarties patvirtinti.
Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. duomenimis, 105 vyrams pasaulyje tenka 100 moterų, taigi lyčių santykis yra gana tolygus. Visgi M. C. Lundqvist atkreipė dėmesį į neraminantį faktą – tiek šalių vyriausybėse, tiek tarptautiniuose susitikimuose vis dar dominuoja vyrai. Lietuvoje šioje Seimo kadencijoje lietuvės parlamentarės sudaro kiek daugiau nei penktadalį visų narių, ir tai yra mažesnis skaičius nei ankstesnėje kadencijoje.
Lyčių lygybė – ir valstybės ištekliuose
Dar viena sritis, kurioje Švedija stengiasi laikytis lyčių lygybės principo – ištekliai. Sudarinėjant valstybės biudžetą, visuose etapuose atsižvelgiama į tiek vyrų, tiek moterų poreikius.
2017–2018 m. pirmininkaudama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Švedija daug dėmesio skyrė moterų ir mergaičių saugumui konflikto zonose. 2015 m. Švedijos vyriausybė įkūrė Moterų tarpininkių tinklą, kuriam priklauso 15 moterų, turinčių didelę patirtį tarpininkaujant konfliktuose, taikos kūrime ir derybose. Jos vyksta į Lotynų Amerikos, Azijos, Afrikos valstybes, kuriose skatina moteris dalyvauti taikos užtikrinimo procesuose.
Šalis dėmesį skiria ir Europos konfliktams – Švedijos ir Lietuvos Užsienio reikalų ministrai neseniai lankėsi Ukrainoje, taip pat Lietuvoje susitiko su moterų delegacija, besidominčia lyčių lygybės, žmogaus teisių ir moterų vaidmens konfliktų prevencijoje reikalais.
Švedijos ambasada Lietuvoje reguliariai organizuoja renginius ir seminarus, skirtus dalytis patirtimi, kaip siekti lyčių lygybės, kovoti su smurtu prieš moteris, žmonių prekyba ir kaip moterims derinti karjerą su šeimyniniu gyvenimu.
Ambasada taip pat remia Lietuvos žmogaus teisių centros projektus, skirtus seksualinio priekabiavimo prevencijai, o 2018 m. kartu su partneriais įsteigė Žmogaus teisių apdovanojimą, kuriuo pagerbiamas asmuo kovojantis už žmogaus teises, lygybę ir nediskriminavimą.
Pernai jį laimėjo Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Evelina Dobrovolska už LGBT teisių gynimą, už veiklą, siekiant apsaugoti tautinių mažumų kalbines ir kultūrines teises. Šiais metais apdovanojimas bus skirtas už veiklą, susijusią su lyčių lygybės puoselėjimu.
