KTU alumnė: studijos pakeitė požiūrį į kūrybą, medijas ir pasaulį

Koks santykis sieja žmogų, vaizdą, informaciją ir technologijas? Kaip skaitmeninės medijos veikia mūsų mąstymą, elgseną ir vaizduotę? Kuo svarbus filosofinis požiūris šiuolaikiniame pasaulyje? Šie ir kiti klausimai nagrinėjami Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) magistrantūros studijų programoje „Skaitmeninė kultūra“. Apie studijų patirtį pasakoja Milda Gaulienė, programos absolventė, sėkmingai taikanti įgytas žinias ir kompetencijas profesinėje aplinkoje.

Visi esame medijų naudotojai, tačiau, tikėtina, nedaugelis mūsų jas supranta kaip reiškinį, kaip kultūros dalį ar kaip įtakos įrankį. Suprasti medijas vertinga siekiantiams kurti ar jau kuriantiems turinį, dirbantiems edukacijoje, komunikacijoje ar kitose srityse. Šios žinios padeda nepasimesti skaitmeninėje sumaištyje, išmokti reflektuoti ir išsiugdyti savą balsą.

Medijų filosofijos studijos šiuolaikiniame pasaulyje

Filosofija moko pastabumo – galimybės sustoti, įsižiūrėti, paklausti. Tokiame pasaulyje, kur informacija nuolat šaukia „reaguok!“, filosofinis požiūris leidžia pasakyti „palauk – o ką tai reiškia?“.

Milda atskleidžia, kad rinkdamasi šias studijas norėjo mokslų savo malonumui, tačiau ją taip pat viliojo giliau suprasti šiuolaikinio žmogaus santykį su informacija, vaizdu, technologijomis.

„Studijų programa pasirodė kaip puikus tiltas tarp kritinio mąstymo, kultūros analizės ir kūrybos – visų sričių, kurios mane domino. Taip pat sužavėjo tai, kad programa nėra susijusi tik su technologijomis, bet ir su tuo, kaip mes jas suvokiame, naudojame ir kaip jos formuoja mūsų mąstymą“, – sako alumnė.

Didžiausią įspūdį studijuojant programoje „Skaitmeninė kultūra“ jai paliko diskusijos su dėstytojais, filmų ir tekstų analizės, kurias lydėjo labai stiprus teorinis pagrindas.

Dėstytojų gebėjimas jungti filosofines idėjas su šiuolaikinėmis aktualijomis leido pažvelgti į medijas ne kaip į paviršutinišką reiškinį, o kaip į gilų kultūrinį konstruktą.

Šios studijos labiausiai sustiprino kritinį ir analitinį mąstymą, gebėjimą formuluoti mintis, kelti klausimus, matyti platesnį kontekstą. Tai itin svarbu kūryboje – ne tik generuoti idėjas, bet ir suprasti, kodėl viena veikia, o kita – ne. Be to, pasak Mildos, ugdomas itin svarbus gebėjimas bendradarbiauti – dirbdami su tekstais, temomis ar projektais grupėje, mokėmės klausytis, argumentuoti, ieškoti alternatyvių požiūrio kampų.

Karjeros kelias – susijęs su kūryba

Filosofinis požiūris ypač svarbus dirbant kūrybinį darbą, kuriame reikia ne tik reikia įkvėpimo, bet ir orientacijos, kur ir kodėl einame. Mildos profesinis kelias taip pat susijęs su kūryba ir kūrybiniais projektais.

Programos absolventė dalijasi, kad po studijų gimė kūrybinis projektas – pirmoji mobilioji aplikacija-knyga „PerMinute“, kuri skirta ugdyti skaitymo įprotį ir kūrybiškumą, kasdien skaitant minutės trukmės istorijas.

Vėliau sukurtos ir „Kūrybiškumo kortos“ su unikaliais pratimais, skirtais lavinti vaizduotę ir skatinti kūrybiškumą. Drauge su Augustinu Balaišiu taip pat kuriama tinklalaidė kūrybiškumo tema „Kūrybotyra“.  Filosofines įžvalgas Milda naudoja kūrybinėse dirbtuvėse – kaip priemonę ne tik kurti, bet ir suvokti, ką ir kodėl kuriame.

Studijų metu įgytas kritinis ir kūrybiškas mąstymas tiesiogiai persipina su absolventės darbais. „Kūrybiškumo kortos“ gimė iš suvokimo, kad kūrybiškumas yra platesnis gebėjimas jungti idėjas, permąstyti reiškinius, žaisti su reikšmėmis.

„Studijose išmokau kitaip žiūrėti į medijas, kūrybą ir skaitmeninę erdvę. Vienas ryškiausių pokyčių – gebėjimas atsitraukti nuo paviršinių vaizdų ir naratyvų bei analizuoti, kaip jie veikia mūsų sąmonę, įpročius, net kūrybinius pasirinkimus. Pavyzdžiui, pradėjau kitaip vertinti vizualinį triukšmą socialinėse medijose ir jo įtaką dėmesiui bei vaizduotei“,  – sako Milda.

Daugiau apie studijų programą „Skaitmeninė kultūra“ skaitykite čia.