KTU alumnė apie vertėjavimą ir su(si)kuriamą vertę: kokybiškų vertimų paklausa rinkoje nemažėja

Nors šiandieninėje visuomenėje net ir nemokant kalbos galima susikalbėti padedant įvairiems išmaniems vertėjams, Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnė Urtė Kvyklytė, dirbanti projektų vadove-vertėja įmonėje „Baltijos vertimai“, pastebi, kad profesionalių vertėjų poreikis darbo rinkoje tikrai nemažėja: „Kokybiškų vertimų paklausa – didelė, tad šios srities specialistai itin vertinami. Svarbu turėti reikiamas kompetencijas“.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) Technikos kalbos vertimo alumnė rudenį ketina dar labiau praplėsti savo profesinių žinių bagažą ir įgyti naujų įgūdžių – ji nusprendė tęsti studijas Technikos kalbos vertimo ir postredagavimo magistro studijų programoje.

Per vertimą – pažintis su kalba

Iššūkio ir malonumo dermė – tiesus kelias į savirealizaciją

Žinoma, technikos kalbos vertėjas turi puikiai mokėti kalbas, su kuriomis dirba. Urtė pabrėžia, kad taip pat svarbu išmanyti konkrečią techninę sritį, kurios tekstas verčiamas, puoselėti kultūrinę kompetenciją, noriai mokytis ir tobulėti.

Savirealizacija taip pat nemažiau aktuali. Mergina džiaugiasi, kad pasirinktas profesinis kelias veda į ją.

„Be abejo, techniniai vertimai man yra ir iššūkis, ir malonumas. Vertimas reikalauja gilaus kalbų ir techninio turinio supratimo, todėl nuolat mokausi ir tobulėju, o jausmas, kai pavyksta perteikti originalo kalbos subtilybes į gimtąją, lietuvių, kalbą ir sugriauti bent kiek nors kalbos barjerų, ypač tokiose techninėse ir specializuotose srityse, tikrai teikia pasitenkinimą“, – sako KTU SHMMF alumnė.

Į praktiką orientuotos studijos

Technikos kalbos vertimo studijų programą baigusi Urtė vertina praktinį studijų pobūdį. Anot jos, studijų metu atliekami realūs vertimai, kurie niekuo nesiskiria nuo vertimų, su kuriais ji šiandien susiduria kasdien.

Galimybė įsitraukti į praktinio mokymosi patirtis – palanki sąlyga tam, kad jaunieji specialistai nuolat jaustų vertimo srities „pulsą“.

„Turėjau galimybę dirbti su realiais vertimo projektais, naudojant pramonės standartus atitinkančias vertimo priemones ir programinę įrangą. Išmokau prisitaikyti prie skirtingų techninių stilių, valdyti vertimo projektus ir spręsti su techninių tekstų vertimu susijusias problemas. Būtent universitete įgytos žinios padėjo man išsiugdyti vertimo projektų vadovės gebėjimus, kuriuos pritaikau kasdieniame savo darbe“, – teigia U. Kvyklytė.

Dinamiškas, įvairus ir paklausus vertėjo darbas

Įsilieti į darbo rinką Urtei sekėsi sklandžiai. Vienas iš tą lėmusių veiksnių – mentorystės programa, kuri, pasak jos, suteikė galimybių užmegzti ryšius su pramonės atstovais ir įkvėpė nesustoti siekti profesinių svajonių.

Be to, pašnekovės teigimu, šios srities specialistai darbo rinkoje itin vertinami ir reikalingi: „Kokybiškų vertimų paklausa yra didelė, o tai suteikia daug galimybių naujiems absolventams.“

Paprašyta papasakoti apie savo darbo dieną, vertimo specialistė atskleidžia, kad versti tekstus nėra vienintelė jos užduotis.

„Savo dieną pradedu peržiūrėdama ir pagal svarbą susiskirstydama man paskirtus projektus. Tada „neriu“ į vertimų pasaulį. Užbaigusi vertimus visada pasilieku laiko jų peržiūrai, siekdama užtikrinti kuo aukštesnę kokybę. Bendravimas su klientais ar kitais projektų vadovais taip pat yra svarbi mano dienos dalis: aptariame projektus, išsprendžiame visus neaiškumus ar tiesiog pasidžiaugiame gerais klientų atsiliepimais“, – dinamišku profesiniu gyvenimu džiaugiasi Urtė.

Tęsti studijas – su aiškiu tikslu

Prabėgus keleriems metams po bakalauro studijų baigimo, KTU SHMMF alumnė nusprendė grįžti į savo Alma Mater plėsti profesinių kompetencijų magistro studijų programoje Technikos kalbos vertimas ir postredagavimas.

„Norėjau pagilinti šios srities žinias, o atsižvelgiant į teigiamą bakalauro studijų patirtį, grįžimas į savo Alma Mater atrodė puikus pasirinkimas“, – tikina pašnekovė.

Būsima magistrantė teigia, kad vertimo pramonei, mašininio vertimo galimybėms ir pritaikymo mastui didėjant, KTU vykdoma vertimo studijų magistro programa, įtraukianti postredagavimą, itin aktuali, be to, praversianti jos profesiniame kelyje.

„Sieksiu labiau įsigilinti į postredagavimo metodus ir mašininio vertimo integraciją savo darbo procesuose, taip pat sužinoti apie naujausias vertimo technologijas ir kaip jos kasdien formuoja vertimo pramonę. Galiausiai tikiuosi, kad įgytos žinios sustiprins mano, kaip profesionalios vertėjos, gebėjimus ir galėsiu dar kokybiškiau prisidėti prie šios srities veiklų“, – apie tikslus magistro studijose pasakoja U. Kvyklytė.

Šiuolaikinei vertimo pramonei pritaikyta studijų programa

Pasak Technikos kalbos vertimo ir postredagavimo magistro studijų programos vadovės, lektorės Audronės Daubarienės, šiemet studijų programos pavadinimą neatsitiktinai papildė sąvoka „postredagavimas“ (kompiuterio išversto teksto sintaksės, stiliaus, logikos redagavimas).

„Pastaraisiais metais vertimo kryptyje didžiulis dėmesys atitenka ne tik apskritai vertimo technologijoms, bet ypač – mašininiam vertimui. Mokslininkai ir praktikai akcentuoja šios technologijos privalumus ir diskutuoja apie vertimo paradigmos pokytį bei vertėjo profesijos virsmą. Ir šį virsmą atspindi postredagavimas, atsirandantis vertimo procese, kai naudojamas mašininis vertimas“, – teigia KTU SHMMF lektorė.

Dinamiška profesinė sritis reikalauja atitinkamai ruošiamų specialistų. Todėl studijų metu ypatingas dėmesys skiriamas moduliams, susijusiems su vertimo technologijomis, nuolat sekami procesai, vykstantys vertimo pramonėje.

„Aktualius pokyčius akcentuojame atitinkamuose moduliuose. Todėl, pavyzdžiui, programos turinyje atsirado tokie aspektai kaip vertimo projektų valdymas ar etika vertėjo darbe“, – pažymi A. Daubarienė.

EMT (European Master’s of Translation) kokybės ženklu įvertintos programos absolventai, kaip teigia lektorė, dėl puikaus pasirengimo vertimo technologijų srityje yra itin vertinami vertimo pramonės atstovų.

„Mūsų studentai verčia įvairių sričių tekstus, pavyzdžiui, technologijų, inžinerijos, teisės, ekonomikos ir kitų profesinių sričių“, – teigia A. Daubarienė ir priduria, kad erdvės gilinti žinias universitete yra dar daugiau – magistrantai gali pasirinkti įgyti kitos srities MA+ kompetenciją.