Žiniasklaidoje dažnai tenka skaityti apie tai, kad mūsų valstybėje vykdoma socialinė politika nėra aiški ir dažniausiai priklauso nuo besikeičiančių valdančiųjų partijų ir jų vertybių. Kauno Technologijos Universiteto (KTU) Socialinės politikos magistro programos absolventė Austė Varaškaitė savo baigiamajame darbe „Lietuvos socialinės politikos bruožai gerovės valstybės modelių kontekste: subjektyvūs Lietuvos gyventojų vertinimai“ pateikė kur kas išsamesnę šios problemos analizę.
KTU Sociologijos bakalaurą įgijusi ir pernai magistro darbą apgynusi A. Varaškaitė pasakoja, kad temą po ilgų svarstymų ir diskusijų su darbo vadove docente Aiste Balžekiene pasirinko dėl jos aktualumo ir susidomėjimo gerovės valstybės teorijomis studijų metu.
„Daugelyje pasaulio šalių pastebimi neigiami visuomenės pokyčiai: gyventojų senėjimas, mažėjantis gimstamumas, išaugę emigracijos mastai, o kiekviena šalis šias problemas sprendžia pasitelkdama socialinę politiką, priskiriamą vienam iš gerovės valstybės modelių ar jo bruožams“, – pasakojo A. Varaškaitė.
Studijų metu iš socialinės politikos srities specialistų įgytos žinios, įtvirtintos praktiniuose užsiėmimuose, leido absolventei įsigilinti į gerovės valstybės modelių esmę, o ištyrus Tarptautinės socialinio tyrimo programos (angl. The International Social Survey Programme, ISSP) Lietuvos gyventojų apklausų duomenis, išsamiai analizuoti Lietuvos socialinės politikos bruožus bei išsiaiškinti subjektyvius Lietuvos gyventojų vertinimus.
Daugelis Lietuvos studentų savo baigiamuosiuose darbuose rašo apie pasirinktą konkrečią socialinės politikos sritį, tačiau A. Varaškaitė tyrė net keturias: socialinės apsaugos, darbo rinkos ir užimtumo, šeimos ir sveikatos politikos: „Toks pasirinkimas man leido skirtingų sričių gerovės valstybės modelių bruožus palyginti tarpusavyje.“
Nors Lietuvoje jau ne vieną dešimtmetį diskutuojama apie tai, kokį gerovės valstybės modelį reikėtų pasirinkti, realybėje – vykdomos politikos principai dažnai neatitinka teorinių modelių.
KTU magistrantė įvardija ir kitą problemą, paaiškėjusią tyrimo metu: „Analizuojant teorinius socialinės politikos gerovės valstybės ypatumus, galima pastebėti, kad jie nesutampa su gyventojų vertinimais. Pavyzdžiui, socialinės apsaugos politikos teoriniame modelyje daugiausiai pastebimi liberaliojo gerovės modelio bruožai, o Lietuvos gyventojų vertinime – socialdemokratinio gerovės valstybės modelio bruožai.“
A. Varaškaitės nuomone, norint rasti Lietuvai tinkamiausią gerovės valstybės modelį, reikėtų atkreipti dėmesį į ilgalaikius socialinės politikos tikslus ir nuosekliai jų siekti. Taip pat svarbu atsižvelgti į gyventojų vertinimus, nes jie išryškina pagrindinius vykdomos socialinės politikos trūkumus.
„Ateityje planuoju siekti karjeros socialinės politikos srityje, nes studijuojant ir rašant magistro baigiamąjį projektą susipažinau su skirtingomis socialinės politikos sritimis ir, manau, kad man pavyks atrasti būdą, kaip įgytas žinias pritaikyti praktikoje“, – ateities planais dalijosi KTU absolventė, neatmetanti galimybės studijuoti doktorantūroje.
