Šių dienų kalbos specialistai – vertėjai, redaktoriai, rašytinio turinio kūrėjai – jau nebedirba naudodamiesi žodynu. Šiandien jų darbas kur kas dinamiškesnis ir apimantis daugiau sričių. Kalbos specialistas šiandien yra žmogus, kuris ne tik išmano kalbą ir jos subtilybes, bet ir perpranta tos kalbos kultūrą, rinką ir taiko pažangias technologijas.
„Kalba niekada neišnyks – keičiasi tik formos, kuriose ji veikia. Šiuolaikinis kalbos specialistas turi žengti koja kojon su technologijomis ir kalba“, – sako Gintarė Bikelytė, KTU Technikos kalbos vertimo studijų programos absolventė, šiuo metu dirbanti vyresniąja lokalizacijų specialiste žiniasklaidos grupėje „Mediatech“.
Šiuo metu ji atsakinga už turinio lokalizavimą dvejomis kalbomis „Cybernews“ kanale, kurio turinys apie kibernetinį saugumą pasiekia Brazilijos ir Italijos rinkas. Gintarės sėkmės kelias grįstas KTU bakalauro studijų metu įgytu kalbiniu išsilavinimu, kurį papildo smalsumas, technologinis raštingumas ir noras tobulėti.
Gintarė, dirbanti kaip turinio lokalizavimo vadovė, pabrėžia, kad lokalizavimas yra ne teksto vertimas pažodžiui, bet gebėjimas tekstą parašyti ar perrašyti skaitytojo kalba, kultūra ir emocijomis.
KTU absolventė kasdien dirba su tarptautinėmis komandomis ir stebi, kaip gimsta turinys, kuris vėliau adaptuojamas skirtingoms rinkoms. Lokalizavimo projektų vadovai tampa jungiamąja grandimi tarp kalbos, technologijų ir skaitytojo patirties.
„Dirbtinio intelekto įrankiai gali padėti greičiau, efektyviau ir kartais netgi įdomiau lokalizuoti turinį, tačiau žmogaus prisilietimo ir ekspertinių žinių aukštos kokybės projektuose reikės“, – sako KTU absolventė. Kita vertus, dirbtinis intelektas gali palengvinti monotoniškus darbus, pavyzdžiui, optimizacijos procesus, kad daugiau laiko būtų galima skirti malonesniems darbams.
Dirbant dinamiškoje kalbos industrijos srityje, Gintarės nuomone, svarbiausia – nebijoti naujovių: „Technologijos nėra priešas – jos yra įrankis. Kalbos specialistui šiandien reikia mokėti ne tik rašyti ar versti, bet ir naudotis vertimo technologijomis, vertimo projektų valdymo, dirbtinio intelekto, lokalizacijos įrankiais, suprasti turinio vartojimo įpročius skirtingose rinkose.“
Gintarė teigia, kad dirbtinio intelekto įrankiai ne atims darbo vietas, o kurs naujas. Pavyzdžiui, darbo rinkoje jau ieškomi dirbtinio intelekto užklausų kūrėjai, todėl į dirbtinį intelektą ir kitas technologijas rekomenduojama žiūrėti ne kaip į grėsmę, o kaip į galimybę.
„Manau, kad dabar yra kalbos specialistų aukso amžius, jei jie be lingvistinių įgūdžių geba greitai adaptuotis, ugdo minkštuosius įgūdžius (angl. „soft skills“) ir yra smalsūs“, – sako Gintarė, pridurdama, kad pati studijose įgytas žinias naudoja iki šiol.
Kalbos specialistų laukia ne tik vertimų biurai, bet ir žiniasklaidos, technologijų, sveikatos, finansų sektoriai, kuriuose ir dirba KTU magistrantūros ir bakalauro studijų programų Technikos kalbos vertimas ir postredagavimas, Technikos kalbos vertimas ir Naujųjų medijų kalba studentai. Šios programos apima ne tik vertimą ir kalbą, bet ir informacines technologijas, todėl leidžia paruošti specialistus, kurie gali sėkmingai dirbti su turiniu skaitmeninėje erdvėje.
Kalbos specialisto karjera šiandien gali būti įvairiapusė, kūrybiška, įdomi ir kupina galimybių. Kalbos mokėjimas ir gebėjimas ją pritaikyti įvairiuose kontekstuose – tai įgūdis, kuris tik brangs.
Daugiau apie bakalauro studijų programą „Technikos kalbos vertimas“ skaitykite čia.
Daugiau apie magistrantūro studijų programą „Technikos kalbos vertimas ir postredagavimas“ skaitykite čia.
