KTU absolventė kasdien dirba su tarptautinėmis komandomis ir stebi, kaip gimsta turinys, kuris vėliau adaptuojamas skirtingoms rinkoms. Lokalizavimo projektų vadovai tampa jungiamąja grandimi tarp kalbos, technologijų ir skaitytojo patirties.
„Dirbtinio intelekto įrankiai gali padėti greičiau, efektyviau ir kartais netgi įdomiau lokalizuoti turinį, tačiau žmogaus prisilietimo ir ekspertinių žinių aukštos kokybės projektuose reikės“, – sako KTU absolventė. Kita vertus, dirbtinis intelektas gali palengvinti monotoniškus darbus, pavyzdžiui, optimizacijos procesus, kad daugiau laiko būtų galima skirti malonesniems darbams.
Dirbant dinamiškoje kalbos industrijos srityje, Gintarės nuomone, svarbiausia – nebijoti naujovių: „Technologijos nėra priešas – jos yra įrankis. Kalbos specialistui šiandien reikia mokėti ne tik rašyti ar versti, bet ir naudotis vertimo technologijomis, vertimo projektų valdymo, dirbtinio intelekto, lokalizacijos įrankiais, suprasti turinio vartojimo įpročius skirtingose rinkose.“
Gintarė teigia, kad dirbtinio intelekto įrankiai ne atims darbo vietas, o kurs naujas. Pavyzdžiui, darbo rinkoje jau ieškomi dirbtinio intelekto užklausų kūrėjai, todėl į dirbtinį intelektą ir kitas technologijas rekomenduojama žiūrėti ne kaip į grėsmę, o kaip į galimybę.