Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnė Aistė Mickevičiūtė, pasirinkusi Naujųjų medijų kalbos studijas, pasinaudojo galimybe išvykti į „Erasmus +“ mainus Granados universitete Ispanijoje bei dvišalius mainus Monterėjaus technologijos universitete Meksikoje. Šios patirtys atvėrė platesnį kultūrinį akiratį ir paskatino ieškoti dar vienos tarptautinės patirties – šįkart jau praktikos Argentinoje.
Aistė gimė ir augo Vilkaviškyje – mieste, kuriame praleido daugybę metų grodama pučiamųjų orkestre, baigė muzikos mokyklą, tačiau visada jautė potraukį kalboms ir pasaulio pažinimui. Baigdama mokyklą dar nebuvo apsisprendusi, kokiu keliu eiti.
„Norėjau studijuoti kalbas, tačiau nebuvau tikra, ar noriu mokytis ispanų filologiją ar kalbos panaudojimą socialinėse medijose“, – pasakoja mergina. Paklausiusi auklėtojos patarimo, Aistė pasirinko Naujųjų medijų kalbos studijas, kurios atitiko jos lūkesčius mokytis ispanų kalbą ir įgyti žinių apie kalbos taikymą medijoms.
Nuo svajonės iki išvykimo – kaip gimė sprendimas?
Grįžusi iš studijų Meksikoje Aistė pasinėrė į bakalauro darbo rašymą, tačiau jau tada žinojo – jos kelias su tarptautinėmis patirtimis dar nesibaigė. Būdama aktyvi KTU mainų patarėja, ji dažnai bendraudavo su užsienyje studijavusiais studentais ir sužinojo, jog Švietimo mainų paramos fondas skiria stipendijas atlikti praktikoms lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje. Panašią praktiką atlikusios draugės bei KTU mainų koordinatorės Rūtos Jankauskienės paskatinta, Aistė ilgai nedvejojusi užpildė paraišką.
„Kadangi jau turėjau stiprias ispanų kalbos žinias, buvau pagyvenusi Meksikoje ir Ispanijoje, toliau norėjau gilintis į ispanakalbių šalių kultūrą ir akys vis krypo į Pietų Amerikos šalis“, – pasakoja Aistė.
Jos norų sąraše pirmoje vietoje atsirado Argentina – šalis, apie kurią girdėjo pasakojimus iš mamos pusbrolio, daugelį metų gyvenusio ten. Taip pat Aistei knietėjo sužinoti, kodėl karo metais milijonai žmonių emigravo būtent į Argentiną, bei susipažinti su ten gyvenančiais lietuviais.
Praktiką Aistė atliko Argentinoje Beriso mieste esančioje Argentinos lietuvių bendruomenėje „Nemunas“, kur iš karto pasijautė kaip Lietuvoje – savo namuose.
„Visi labai šiltai priėmė, pradėjo su manimi kalbėti lietuviškai ir pasakoti savo šeimos istorijas. Neįtikėtinas jausmas šokti tautinius šokius ir jaustis kaip namuose būnant už trylikos tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos“, – pasakoja mergina.
Įsilieti į vietos kultūrą ir kasdienybę jai taip pat nebuvo didelis iššūkis, o būdama argentiniečių apsuptyje ir laisvai kalbėdama ispaniškai, lengvai perprato argentiniečių tarmės ypatybes.
Kadangi tarp 1850 ir 1930 metų į Argentiną atvyko milijonai imigrantų iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir kitų Europos šalių, architektūra, maistas ir tradicijos turi labai daug panašumų su Europa. „Mes su argentiniečiais esame panašesni nei atrodo – reikia tik norėti ir mėgautis proga pažinti jų kultūrą“, – sako ji.
Argentinoje populiaru gerti mate arbatą, savaitgaliais kepti mėsą ant grotelių asado, o per Kalėdas maudytis baseine, kadangi tuo metu Pietų Amerikoje yra vasara. Aistė greitai priprato ir prie vietos ypatumų: vėluojančio transporto, siestos per karščius ir netiksliai nurodytų parduotuvių darbo laikų.
„Atvykusi į Argentiną jau pirmą savaitgalį dalyvavau lietuvių bendruomenės „Susivienijimas“ gimtadienyje Buenos Airėse ir apsilankiau „Nemuno“ bendruomenės vaikų kolektyvo „Skaidra“ repeticijoje“, – pasakoja Aistė. Vėliau ji įsitraukė į „Nemuno“ ir „Griaustinio“ kolektyvų repeticijas, ruošėsi imigrantų šventei Berise ir dalyvavo šeštadieninėse lietuvių kalbos pamokose. „Lietuvoje niekad nešokau, o tik čia, Argentinoje, išmokau tautinius šokius. Dabar labai norėčiau tęsti šią veiklą ir gal net prisijungti prie kolektyvo Lietuvoje“, – teigia Aistė.
Rytais Aistė dirbdavo nuotoliniu būdu anglų ir ispanų kalbos korepetitore, o vakarais – įsitraukdavo į bendruomenės veiklas.
„Šios praktikos negaliu vadinti darbu – tai buvo tikras malonumas. Su „Nemuno“ bendruomene Argentinoje leisdavau laisvalaikį, o repeticijos tapo mano hobiu“, – sako ji.
Aistė taip pat vertėjavo, dalyvavo edukacinėse veiklose, pasakojo apie Lietuvą Beriso „Nemuno“ bendruomenės nariams ir kartu su bendruomene gamino lietuviškus patiekalus.
Praktikos metu Aistė taip pat dalyvavo keliose radijo laidose – „Ecos de Lituania“, „Hermosa Mañana“ ir „Gente Que No“. Vėliau lankėsi Rosarijuje vykusioje bendruomenių šventėje, skaitė paskaitą apie Suvalkijos krašto dialektą ir dalyvavo „El Tres TV“ rytinėje laidoje, kur pristatė Argentinos lietuvių gamintus patiekalus, papasakojo apie Lietuvą bei apie savo praktiką „Nemune“.
Pasak Aistės, prieš vykdama į praktiką ji nesitikėjo, kad ras tiek daug Lietuvą mylinčių žmonių, kurie išlaikydami savo prosenelių ir senelių istorijas, toliau palaiko lietuvybę svetur.
„Nors žinojau, kad lietuviai yra išsibarstę po visą pasaulį, tačiau negalvojau, kad Lietuvą myli ne tik lietuviai, bet ir tie, kurie lietuviškų šaknų neturi“, – pripažįsta mergina.
Po šios praktikos Aistė pradėjo daugiau domėtis Lietuvos kultūra, istorija ir kalba. „Gyvendami Lietuvoje dažnai nepastebime, kokioje nuostabioje šalyje gyvename“, – sako ji.
Pabaigusi lingvistikos krypties studijas Aistė pradėjo kreipti daugiau dėmesio į lietuvių kalbos sudėtingumą ir dialektus. Ji teigia, kad kiekvienas sutiktas žmogus Argentinoje padėjo atrasti dalelę savęs ir tai, ką norėtų veikti ateityje.
Šią vasarą Aistė dirbo programos „Bring Together Lithuania” koordinatore, kuri yra skirta Lietuvos diasporos jaunimui. Per šią programą Lietuvos diasporos talentai gali pasimatuoti Lietuvą, atlikti vasaros praktiką įmonėse ir susipažinti su modernia ir sparčiai augančia Lietuva. Ateityje Aistė ir toliau nori tęsti darbą su diasporos jaunimu ir tiesti tiltus tarp Lotynų Amerikos ir Lietuvos. Ji kasdien mąsto apie naujas veiklas, naujus pomėgius, o po sėkmingų patirčių mainuose žada toliau vadovautis savo intuicija, kuri dar iki šiol niekada nenuvylė.
Dvejojančius ir bijančius akademinių mainų Aistė drąsiai ragina važiuoti. Anot jos, praktika užsienyje atveria nuostabius akademinius ir gyvenimiškus horizontus: „Galbūt trys ar šeši mėnesiai užsienyje jums padės išsigryninti savo tikslus ir pasisėmę motyvacijos grįšite į Lietuvą su dar didesniu užsidegimu dirbti ar mokytis“, – sako ji.
