Budapeštas atsidūrė visos Europos dėmesio centre. Ginti iš Vengrijos sostinės gujamo Centrinės Europos universiteto (CEU) stojo ir akademinės bendruomenės, ir įvairūs politikai. Protestuoti į Budapešto gatves išėjo tūkstančiai studentų. Vis dėlto pačios Europos sąjungos reakcija į Vengrijos premjero Viktoro Orbano užmojus susidoroti su liberalias vertybes puoselėjančiu CEU – kol kas atsargi.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorius Jonas Urbanavičius teigia, jog ES institucijos atsargios dėl baimės pakenkti Sąjungos vieningumui, tačiau priduria, kad vengrų išbandoma ES kantrybė gali greitai išsekti.
KTU šią savaitę išreiškė viešą palaikymą ir solidarumą CEU, kuriam dėl nerimą keliančių įstatymo pakeitimų gali tekti pasitraukti iš Vengrijos. „Šie pokyčiai ne tik keltų grėsmę tolimesnei CEU veiklai Budapešte, bet ir būtų smūgis akademinei laisvei, nevaržomiems ir atviriems intelektinių idėjų mainams, kas yra esminis universitetų klestėjimo faktorius“, – teigiama KTU laiške, adresuotame Vengrijos Respublikos prezidentui Janosui Aderui.
Apie situaciją, į kurią yra spraudžiamas JAV milijardieriaus George‘o Soroso dar 1991 metais įkurtas universitetas, ir signalus, kuriuos Europai siunčia Vengrijos valdžia, kalbėjome su J. Urbanavičiumi.
– Dėl įstatyminių pokyčių Vengrijoje nebeliko vietos CEU. Kaip vertinate tokią situaciją?
– Šį klausimą turėtų svarstyti visa ES, nes Vengrijos vyriausybė siaurina piliečių teisių apimtį. Tai jau nebe pirmas atvejis, kai šios vyriausybės veiksmai prieštarauja pamatinėms ES vertybėms: teisės viršenybei, demokratijai, pagarbai piliečių teisėms. Vienas paskutinių atvejų buvo vienašaliai veiksmai migrantų krizės metu, kai vengrai su kaimyninėmis valstybėmis pradėjo statyti sieną, o į jos teritoriją atvykstančius asmenis siuntė į kitas ES šalis.
Vengrijos vyriausybės vadovas teigia, kad šie veiksmai ir visi sprendimai skirti tam, jog šalis įgyvendintų savo suverenitetą ir niekas nesikištų į vidaus reikalus. Bet šiandien nėra absoliutaus nacionalinio suvereniteto, nes yra ir aukštesnių dalykų: pagarba žmogaus teisėms ir teisės viršenybė.
– Ką ši situacija signalizuoja?
– Kad jau baigėsi laikai, kai viskas buvo leidžiama. ES dominuoja pagarba žmogaus teisėms, mažumų interesams, demokratinių procesų laikymas, valdžios skyrimo principas. Vengrijos situacija rodo, kad šalis tebebando ES kantrybę, ieškodama paskutinio lašo, kol šioji imsis veiksmų. Ir tai – ne pirmas atvejis Sąjungoje, kai institucijos nenori imtis griežtų veiksmų. Dabar ES bando laviruoti tarp savo veido išlaikymo ir siekio užtikrinti bendrijos vienybę.
ES galėtų imtis sankcijų prieš Vengriją ir stabdyti balsavimo teisę, bet tam turėtų pritarti ir likusios valstybės. O žinant, kad panaši situacija klostosi ir Lenkijoje, greičiausiai tokio sprendimo priimti net nepavyktų. Institucijų rankos – surištos, nes baiminamasi, kad tai nesibaigtų visos ES žlugimu.
– Kodėl vyksta tokie dalykai Europoje?
– Čia klausimas – kas kieno pasekmė ar padarinys: vengrai imasi tokių veiksmų, nes yra Europos silpnumo padarinys, ar Europos silpnumas yra tokių veiksmų padarinys? ES diskutuoja dėl savo ateities, o radikaliosios jėgos, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, bando susigrąžinti galias, kurių per daug buvo atiduota Briuseliui.
– Kokį signalą Vengrijos vyriausybė siunčia ES?
– Vengrijos vyriausybė turi konstitucinę daugumą, todėl įsivaizduoja galinti daryti, ką nori. Taip šalis bando susigrąžinti galias. Tuo tarpu Europos Komisija siūlo valstybėms nesielgti vienašališkai ir išsiaiškinti, kokios ES norima: ar tik laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, ar ir pagarbos žmogaus teisėms, akademinei laisvei.
– Ar anksčiau buvo panašių atvejų?
– Į Vengrijos ir Lenkijos atvejus įtraukti ir kiti išorės interesai. CEU išvarymas iš šalies tarsi pažodžiui atkartoja prieš kelerius metus vykusią situaciją Rusijoje, kai priimti panašūs įstatymai ribojo nevyriausybinių organizacijų veiklą, dalinai finansuojamų iš užsienio valstybių. Taip jos buvo išstumtos į užribį. Panašių veiksmų ėmėsi ir Vengrija, nes jos vyriausybės lyderis palaiko tiek politinius, tiek ekonominius glaudžius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
– Kaip tai atsiliepia ES?
– ES pozicija – taikyti sankcijas Rusijai dėl jos remiamos agresijos Ukrainoje ir kitų agresyvių veiksmų. Dabar Vengrija – viena silpnųjų grandžių santykiuose su Rusija, kuri suinteresuota silpninti sąjungą iš vidaus. Rusija naudojasi Vengrija, bet siekia ir kitų valstybių palankumo. Neseniai paaiškėjo, kad Rusija darė įtaką ne tik JAV rinkimuose, bet ir Nyderlanduose. Europos valstybių žvalgybos tarnybos perspėjo, kad tokių pačių veiksmų ketinama imtis ir per rinkimus Vokietijoje bei Prancūzijoje. Kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen prieš porą savaičių jau lankėsi Rusijoje.
– Ar CEU atvejis nėra paprasčiausias sąskaitų suvedinėjimas su G. Sorosu?
– Griuvus geležinei uždangai G. Soroso remiami projektai buvo skirti tam, kad posovietinėse valstybėse greičiau vyktų demokratiniai procesai. Viena iš veiklų – korupcijos mažinimas ir skaidrumo vyriausybėje didinimas. Galbūt taip vyriausybė keršija, nes nenori, kad rodytų į juos pirštu dėl korupcinių veiksmų, sprendimų ar kad bijoma politinės konkurencijos. Tiek veiksmai, tiek adresatas panašus, kaip ir Rusijos atveju. Vengrijos premjeras neslepia, kad jam yra priimtinas Vladimiro Putino politinis kelias, kai viskas koncentruojama vienose rankose.
– Ar šioje situacijoje pagelbėtų universiteto perkėlimas į kitą valstybę?
– Iškėlus universitetą į bet kurią kitą šalį, greičiausiai Vengrijos vyriausybė rastų naujų „aukų“. Šioje kovoje universitetas tėra tik įrankis. Įstatymo pataisos priimtos nesilaikant visų procedūrų, nedemokratiškai, skubos tvarka. Jos nukreiptos į privačius užsienio subjektų įsteigtus universitetus, bet pagrindinis adresatas yra CEU.
– CEU sulaukė kvietimo keltis į Vilnių. Ar toks žingsnis būtų korektiškas?
– Privačiam universitetui ne taip ir svarbu, kur jis įsisteigs. Jam tiesiog reikės atitikti tos šalies keliamus reikalavimus dėl akreditacijos, studijų kokybės, valdymo ir kitų dalykų. Tad perkėlimas nebūtų toks greitas. Ne vien Lietuvos, bet ir kitų valstybių aukštosios mokyklos palaiko kolegas Vengrijoje, kuomet varžoma jų akademinė laisvė. Kviesdami CEU keltis į Lietuvą visiems parodome, kad priimsime universitetą nevaržydami jo akademinės laisvės.
