Klimato kaita ir visuomenės sveikata: tyliai auganti krizė

Sociologijos doktorantė Rima Proscevičiūtė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, mokslo grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“

Klimato kaita – vis didėjanti pasaulinė problema, daranti stiprų poveikį visuomenės sveikatai. Pastaruoju metu pasaulį sukrėtusios stichinės nelaimės – potvyniai Ispanijoje, gaisrai Los Andžele – akivaizdžiai parodė tiesioginį klimato kaitos poveikį sveikatai ir žmonių gyvybei. Šie įvykiai atskleidė, kad didžiausią smūgį patiria pažeidžiamiausios visuomenės grupės.

Karas Ukrainoje ir Donaldo Trumpo perrinkimas JAV prezidentu, kaip ir kiti geopolitiniai įvykiai, stipriai veikia pasaulinius klimato kaitos susitarimus. Šie įvykiai skatina diskusijas apie valstybių pasirengimą spręsti sveikatos sektoriuje kylančius iššūkius. Lietuva taip pat turi peržiūrėti savo planus, siekdama stiprinti visuomenės sveikatos sistemos atsparumą klimato kaitos keliamoms grėsmėms ir užtikrinti vienodą apsaugą visiems gyventojams.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad klimato kaita iš esmės yra sveikatos krizė. Tarptautiniais skaičiavimais, 2030–2050 m. dėl jos kasmet gali papildomai mirti apie 250 tūkst. žmonių dėl prastos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir karščio. Nors dažnam atrodo, kad tai tolimų šalių problemos, mokslininkai pabrėžia jau matomą poveikį Lietuvoje. 2023 m. lapkritį Dubajuje vykusiame COP28 susitikime pirmą kartą buvo priimta Klimato ir sveikatos deklaracija, kuri kviečia į klimato kaitos politiką įtraukti sveikatos aspektus. Prieš kelis mėnesius vykusiame COP29 susitikime Baku, buvo organizuojamas aukšto lygio renginys, skirtas temai „Sveikata klimato darbotvarkės centre“.

Su klimato kaita susijusi rizika visuomenės sveikatai

Lietuvoje su klimato kaita susiję pavojai visuomenės sveikatai mokslininkams kelia nerimą. Svarbiausia atkreipti dėmesį į tokius žmonių sveikatai pavojingus reiškinius kaip ekstremalūs karščiai, miškų gaisrai, pernešėjų platinamos ligos bei oro tarša. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2019, 2020, 2023 ir 2024 metai buvo karščiausi nuo tokių stebėjimų pradžios. Didėjanti temperatūra gali sukelti dehidrataciją ir su karščiu susijusias ligas, ypač pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, pagyvenusiems ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, vaikams. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2024 m. buvo užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, kurie darė didelę žalą žmonių turtui, sveikatai ir infrastruktūrai.

Bene aktualiausia ir daugiausiai visuomenės dėmesio susilaukianti rizika Lietuvoje yra susijusi su erkių platinamų ligų paplitimo didėjimu, nes šiltesniame klimate daugėja erkėms tinkamų buveinių. Lietuvoje kasmet užregistruojama šimtai Laimo ligos atvejų. Pavyzdžiui, 2022 m. jų skaičius siekė apie 3 tūkst. Erkinio encefalito atvejų skaičius svyruoja, bet kasmet jų užregistruojama nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio.

Vis dažniau pripažįstama, kad psichologinis klimato kaitos poveikis yra labai svarbus visuomenės sveikatai. Kaip teigia KTU sociologė Audronė Telešienė, remdamasi Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Klimato krizės socialiniai sprendimai: elgsenos profiliai ir tikslinė komunikacija“ duomenimis, net 15 proc. Lietuvos gyventojų yra priskiriami nerimaujančių dėl klimato kaitos grupei. Stiprus nerimas dėl klimato kaitos gali sukelti emocinį išsekimą, paralyžiuojančią baimę ir sutrikdyti kasdienį žmogaus gyvenimą bei gerą jauseną.

Ekstremalūs orų reiškiniai, tokie kaip miestų potvyniai ir karščio bangos, gali sukelti traumas, nerimą ir depresiją. Tokie tiesioginiai išgyvenimai kartu su ekonominiu stresu, socialine izoliacija ir rūpesčiais dėl tokių dalykų kaip maisto trūkumas gali dar labiau pabloginti esamas psichikos sveikatos problemas. Be to, ekologinis nerimas, t. y. chroniška aplinkos pražūties baimė, ypač aktuali jaunajai kartai, o didėjantis supratimas apie klimato kaitą gali sukelti bejėgiškumo jausmą dėl ateities.

Siekiant spręsti šias psichikos sveikatos problemas, būtina stiprinti bendruomenėje teikiamas psichikos sveikatos paslaugas ir įtraukti psichologinius aspektus į klimato kaitos veiksmų planus. Tai turi apimti visuomenės informuotumą, psichikos sveikatos problemų stigmatizavimo mažinimą ir bendruomenės paramos skatinimą.

Šie pavojai rodo, kad Lietuvai būtina skubiai stiprinti visuomenės sveikatos infrastruktūrą. Dabartinės prognozės rodo, kad esant ekstremaliems scenarijams mirtingumas dėl karščio gali padidėti nuo maždaug 7 mirčių per metus (2009–2015 m.) iki 46 mirčių iki šio šimtmečio pabaigos.

Dabartinis pasirengimas ir sveikatos sistemos atsparumas Lietuvoje

Lietuva daro pažangą ruošdamasi klimato kaitos poveikiui sveikatai, tačiau vis dar susiduriama su tam tikrais trūkumais. Nors Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje yra numatytos prisitaikymo strategijos sveikatos sektoriuje, kyla abejonių dėl jų veiksmingumo. Pavyzdžiui, neaišku, ar klimato kaitai tiksliai priskiriami ligų ir mirtingumo rodikliai. Be to, išlieka klausimas, ar sveikatos sistema turi pakankamai resursų ir infrastruktūros veiksmingai reaguoti į ekstremalias situacijas, tokias kaip karščio bangos ar naujų ligų protrūkiai.

Didėjant ekstremalių orų reiškiniams, svarbu stiprinti sveikatos sektoriaus atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos. Atspari sveikatos priežiūros sistema gali numatyti su klimatu susijusius sukrėtimus, į juos reaguoti, susidoroti su jais, atsigauti ir prisitaikyti prie jų. Siekiant padidinti atsparumą, būtina stiprinti klimato kaitai jautrių ligų priežiūros sistemas, investuoti į klimato kaitai atsparią infrastruktūrą, pavyzdžiui, pastatų vėdinimo sistemas, žaliąsias ir mėlynąsias zonas miestuose. Taip pat svarbu parengti išsamius nacionalinius sveikatos ir prisitaikymo prie klimato kaitos planus.

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) PSO paragino įtraukti sveikatos klausimus į visus klimato politikos formavimo aspektus, pabrėždama, kad pirmenybės teikimas žmonių sveikatai yra ne tik moralinis imperatyvas, bet ir strateginė galimybė.

Lygybė ir teisingumas klimato srityje

Lygiateisiškumas yra veiksmingų klimato kaitos veiksmų pagrindas. Pažeidžiamos grupės, įskaitant mažas pajamas gaunančias bendruomenes ir asmenis, turinčius sveikatos sutrikimų, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje neproporcingai kenčia nuo su klimatu susijusių pavojų sveikatai. Lygybės aspektų integravimas į klimato kaitos politiką yra labai svarbus siekiant užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti gerovę visiems bet kokio amžiaus ar grupės žmonėms.

Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto duomenimis, Lietuvoje skurdo lygis yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje – 2023 m. 19,9 proc. gyventojų gresia skurdas. Tokios socialinės ir ekonominės aplinkybės reiškia, kad tie, kurie ir taip susiduria su ekonominiais sunkumais, yra mažiau pasirengę susidoroti su klimato poveikiu sveikatai. Pavyzdžiui, mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali neturėti galimybių naudotis tinkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ar būstu, kuris galėtų atlaikyti ekstremalius orų reiškinius. Pavyzdžiui, būstas neturi vėsinimo sistemos.

Elgsenos keitimas ir švietimas

Siekiant spręsti su klimato kaita susijusias visuomenės sveikatos problemas, labai svarbu skatinti elgsenos pokyčius pasitelkiant švietimą. Gyventojų informavimas apie tvarią praktiką, pavyzdžiui, energijos suvartojimo mažinimą ar sveikesnę mitybą, gali turėti didelės įtakos tiek planetos sveikatai, tiek asmeninei gerovei. Pagal principą „viena planeta, viena sveikata“ pabrėžiamas žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos tvarumo tarpusavio ryšys.

Gyventojams galima rinktis tvarų transportą, pavyzdžiui, vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar viešuoju transportu. Taupyti vandenį, mažinti energijos naudojimą, pasisakyti už klimato kaitą švelninančią politiką.

Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos: dvigubas požiūris

Susiduriant su klimato kaitos realybe, labai svarbu suderinti klimato kaitos švelninimo pastangas, pavyzdžiui, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą su prisitaikymo strategijomis, pritaikytomis prie vietos sąlygų. Nors klimato kaitos švelninimas išlieka gyvybiškai svarbus, pasiekėme tokį etapą, kai prisitaikymo strategijoms taip pat reikia teikti pirmenybę, kad būtų sprendžiamos neatidėliotinos visuomenės sveikatos problemos.

Neseniai paskelbtoje „EAT-Lancet“ komisijos ataskaitoje pabrėžiama, kad svarbu keisti maisto sistemas kaip platesnės strategijos dalį, taip siekiant stiprinti planetos sveikatą ir kartu gerinti žmonių mitybą. Tai apima gyvulinės kilmės produktų vartojimo mažinimą ir augalinio maisto, tokio kaip daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai ir pilno grūdo produktai, skatinimą. Taip pat svarbu remti vietinę ir ekologišką žemės ūkio gamybą, mažinti maisto švaistymą bei diegti efektyvesnes maisto tiekimo grandines, kurios mažintų išmetamąsias šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Lietuvoje visuomenės sveikatos aspektų integravimas į prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas bus labai svarbus siekiant didinti atsparumą būsimiems iššūkiams.

Lietuvoje didėja supratimas apie klimato kaitos ir visuomenės sveikatos sąsajas. Nors nacionalinėje politikoje padaryta pažanga pripažįstant šias problemas, reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų užtikrintas visuomenės pasirengimas ir lygiateisiškumas. Tai skatina poreikį stiprinti sveikatos infrastruktūrą Lietuvoje, gerinti visuomenės informuotumą, didinti atsparumą mažinant socialinę nelygybę, užtikrinti socialinį teisingumą ir integruoti sveikatos aspektus į klimato politiką.

Vis daugiau dėmesio turėtų būti skiriama dvilypiam požiūriui į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos. Šios strategijos yra labai svarbios siekiant spręsti visuomenės sveikatos problemas tiek dabartinei, tiek būsimoms kartoms. Lietuva turi imtis aktyvių veiksmų, kad padidintų savo atsparumą. Skatindama įtraukų dialogą apie klimato teisingumą ir investuodama į tvarią praktiką, naudingą ir žmonėms, ir planetai, Lietuva gali nutiesti kelią į sveikesnę ateitį visiems savo piliečiams ir kartu laikytis pasaulinių įsipareigojimų.