Kas bendra tarp moters įvaizdžio, internetinių filmų platformų ir neoliberalizmo?

„Jeigu iš valstybinio kanalo tikimasi, kad jis puoselės pilietines vertybes ir kultūrą, vadovausis valstybės ir visuomenės interesais, kai televizijos terpė atveriama laisvai konkurencijai, dėmesys sutelkiamas į pramogą“, – sako Š. Paunksnis.

Turinio platformų atsiradimas yra esminis pokytis, padaręs įtaką kino ir televizijos pramonei visame pasaulyje.

Indijoje šiuo metu veikia daugiau nei 40 turinio platformų, o skaitmeniniam turiniui žiūrėti dažniausiai pasirenkamas išmanusis telefonas.

„Svarbu nepamiršti to, – sako R. Chakraborty Paunksnis, – kaip šį populiarų įprotį viską stebėti mobiliajame įrenginyje palaiko ir tarptautinės mobiliųjų telefonų bendrovės bei pačios turinio platformos. Pavyzdžiui, tokios tarptautinės internetinės televizijos milžinės kaip „Netflix“ ir „Amazon Prime Video“ paleido į rinką tik mobiliesiems telefonams skirtas programėles, kurios leidžia vartotojams lengviau ir pigiau pasiekti turinį. Savo knygoje pabandėme šiuos taškus sujungti, tam, kad suprastume jų poveikį lyčių reprezentacijai šiuolaikinėse Indijos medijose“.

Naujo tipo žmogus – homo economicus

Knygoje, parengtoje pagal 2019 m. KTU vykusios konferencijos pranešimus, autoriai daugiausia dėmesio skiria temoms, susijusioms su neoliberalizmu ir lytimi, bei tam, kaip visuomenės pokyčiai atsispindi populiariojoje kultūroje. Jos sudarytojai, KTU mokslininkai R. Chakraborty Paunksnis ir Š. Paunksnis pabrėžia knygos tarpdisciplininį pobūdį, ir medijų, kultūros studijų, ekonomikos, sociologijos ir lyties studijų tyrėjams ir studentams.

„Neoliberalizmas yra ekonominė doktrina, propaguojanti itin laisvą rinką; kartais ji net vadinama rinkos fundamentalizmu. Neoliberalizmo filosofija siekia sukurti naujo tipo žmogų – homo economicus – kuris yra itin orientuotas į save ir savarankiškas. Šioje ideologijoje visuomenė atsiduria antrame plane“, – sako knygos sudarytojas Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) tyrėjas, Dr. Šarūnas Paunksnis.

Jis atkreipia dėmesį į tai, koks neoliberalizmas yra globalus ir sako, kad yra labai nedaug šalių, kurių visuomenių ir kultūrų nepertvarkė neoliberalūs procesai. Pasak dr. Šarūno Paunksnio, nors tam tikri šių pokyčių požymiai priklauso nuo konkrečios visuomenės kultūrinio konteksto, neoliberali transformacija yra bendras reiškinys, padaręs įtaką daugeliui pasaulio šalių.

Įgalintos moters įvaizdžio problema

Pasak tyrėjų, neoliberalizmo filosofija daro įtaką daugeliui visuomenės sričių ir tam, kaip socialinis kontekstas atvaizduojamas medijose. Feminizmo temas nagrinėjanti tyrėja, R. Chakraborty Paunksnis teigia, kad neoliberalizmas yra tampriai susijęs su vadinamuoju „patogiu feminizmu“ arba postefeministiniu požiūriu į moterį.

Pasak jos, turinio platformose ir kitose medijų pateikiamas savarankiškos Indijos moters vaizdinys kartoja postfeministinę pasirinkimo, laisvės ir įgalinimo retoriką.

„Problema ta, kad raginimas moteriai kurti verslųjį, savarankišką „aš“ neatsižvelgia į visuomenėje egzistuojančią struktūrinę nelygybę“, – sako R. Chakraborty Paunksnis.

Pasak jos, dėl Indijos visuomenėje vyraujančios sudėtingos kastų ir klasių sistemos, tam tikros laisvės, kurios tapo prieinamos dėl neoliberalios rinkos plitimo Indijoje, yra labiau prieinamos išsilavinusioms, (daugiausia) miesto, aukštesniosios ir (arba) aukštesniosios-viduriniosios klasės, aukštesnės kastos moterims.

„Leidinyje kritikuojame dviprasmiškas feministinių ir postfeministinių teiginių reprezentacijas, kurių gausu šiuolaikiniame Indijos kine ir internetinėje televizijoje. Dažnai šis turinys pateikia neteisingą feminizmo sampratą, nes palaiko į rinką orientuotą savarankiškų, „įgalintų“ moterų įvaizdį. Be to, juose ne tik nekomentuojami pokyčiai, kurių visuomenei reikia struktūriniu lygmeniu, bet ir daugeliu atvejų stiprinama heteropatriarchalinė ideologija“, – sako R. Chakraborty Paunksnis.

Kai visuomenė atsiduria antrame plane

Neoliberalizmo sukeliami pokyčiai, ir iš to kylantys konfliktai būdingi daugeliui pasaulio visuomenių. Jei pagal šią ideologiją visuomenė turi atsidurti antrame plane, kaip turėtų būti sprendžiamos sisteminių pokyčių reikalaujančios problemos? Jei individas vertinamas labiau nei visuomenė, ar užtenka valios pažvelgti į visuomenės problemas? Pasak Š. Paunksnio, vienas pagrindinių neoliberalizmo principų yra tai, kad rinka pati save reguliuoja, o valstybė lieka tik administratoriumi – jos dalyvavimas visuose reikaluose, nuo ekonominių iki socialinių ir kultūrinių, tampa nesvarbus. Todėl bet koks valstybės įsikišimas socialinėmis programomis ar kitomis priemonėmis prieštarauja neoliberalizmo ideologijai.

„Šio leidinio straipsniais bandėme aptarti daugybę būdų, kuriais neoliberalizmas kartu su technologine pažanga veikia visą pramogų industriją ir drastiškai ją pertvarko“, – sako Š. Paunksnis.

Abu KTU tyrėjai pabrėžia būtinybę suprasti kintančius lyčių vaidmenis neoliberalios postfeministinės žiniasklaidos ekosistemoje, kuri, jų teigimu, Indijoje po tūkstantmečio įgavo fenomenalų pagreitį.

Knyga Gender, Cinema, Streaming Platforms: Shifting Frames in Neoliberal India, anot leidėjų, yra kritinė intervencija, nes joje tiriama, kaip lyties reprezentacijos šio tūkstantmečio hindi filmuose, turinio platformose ir dokumentiniuose filmuose siejasi su sparčiai augančia skaitmeninės žiniasklaidos rinka Indijoje, kur daugiausia propaguojamos neoliberalios postfeministinės vertybės.