Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas (KTU SHMMF) bei Užsienio kalbų centras (UKC) kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje kasmet kviečia moksleivius iš visos Lietuvos paminėti Europos kalbų dieną. Šiemet renginyje bus galima susipažinti su ekspertais, kurie papasakos apie daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo kompetencijų vertę, ir sudalyvauti protmūšyje.
Renginio metu sulauksime trijų pranešimų. Pirmoji pranešėja, Angelica Peccini, KTU tarptautinių ryšių koordinatorė, kalbės apie tai, kaip kalba atskleidžia subtiliausius mūsų asmenybės niuansus. Antroji pranešėja, Eglė Žilinskaitė, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato atstovė Lietuvoje, papasakos apie skirtingas Europos kalbas ir kultūras. O trečiasis pranešėjas, italų kalbos mokytojas ir knygų autorius Fabrizio Mazzella užburs publiką savo charizmatišku charakteriu ir puikia lietuvių kalba dalindamasis savo, kaip italo, patirtimi Lietuvoje. Po ekspertų pranešimų lauks protmūšis, kurį ves Karolis Tautkus – vedėjas ir protmūšių organizatorius.
Oficialioje Europos Sąjungos svetainėje teigiama, kad Europos kalbų dienos tikslas – didinti Europos kalbų žinomumą, skatinti kultūrinę ir lingvistinę įvairovę, paraginti įvairaus amžiaus žmones mokytis kalbų ir populiarinti su kalba susijusių profesijų žinomumą. Europos kalbų diena minima nuo 2001 metų.
Kalbos suteikia daugiau galimybių
KTU Užsienio kalbų centro (UKC) vadovė Prof. dr. Saulė Petronienė teigia, kad lietuviai, būdami mažos kalbos tauta, turi mokėti bent keletą užsienio kalbų. „Jeigu mažos kalbos argumentas nėra visai įtikinantis, tuomet esu tikra, jog suprantame, kad kalbos ne tik atveria daugiau karjeros galimybių, bet daro mus tolerantiškesnius ir atviresnius kitoms kultūroms. Juk nesimokome tik kalbos, su kalbos žiniomis išmokstame ir kitos kultūros istorijos, tradicijų, papročių, suprantame tos kalbos kultūros „logiką“, pažįstame tos kalbos kultūrą, o tai padeda atkoduoti subtilius tos kultūros niuansus. Ir tai palengvina ne tik komunikaciją, bet ir padeda išvengti didesnių ar mažesnių nesusipratimų ar netgi konfliktų“, sako S. Petronienė.
Pagal statistinius duomenis, lietuviai yra viena iš daugiakalbių tautų. Jau 2016 metais „Eurostat“ atliktas tyrimas parodė, kad 95.6% Lietuvos gyventojų, kurių amžius yra tarp 25 ir 64 metų, moka vieną arba daugiau užsienio kalbų.
Populiarėjančios Europos kalbos
„Paskutiniai tyrimų duomenys rodo, kad labai išaugo ispanų kalbos populiarumas, kaip žinia, italų bei prancūzų kalbos taip pat yra paklausios. Mūsų universitete studentai renkasi mokytis prancūzų, ispanų, italų, švedų kalbų, o vokiečių kalba išlieka lydere, ją mokytis nuo pradžių šiais metais pasirinko virš 55 bakalauro ir magistro studijų studentų. Vokiečių ir švedų kalbos atveria duris ieškantiems darbo tarptautinėse kompanijose“, sako S. Petronienė.
KTU SHMMF ispanų kalbos lektorė Maria de Potestad Tellechea pastebi, kad anksčiau ispanų kalba buvo populiari tik tarp studentų, kurie su akademinių mainų programa ketino važiuoti į Ispaniją arba norėjo bendrauti su draugais iš užsienio. „Tačiau paskutinius porą metų ispanų kalbos populiarumas auga ir mokyklose, daug mokyklų įtraukė ją į programas kaip antrą užsienio kalbą“, teigia lektorė.
UKC vadovė dalijasi, kad šiuo metu didelio populiarumo sulaukia ir lietuvių kalba, ją nuolat renkasi Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys užsieniečiai, užsienio studentai. „Jie mokosi ne tik kalbos, bet ir kultūros, susipažįsta su mūsų papročiais, sociokultūriniais niuansais, o tai padeda jiems mus geriau suprasti ir prisitaikyti prie mūsų socialinių subtilybių, pažinti mus, tapti mūsų visuomenės dalimi. Jie savo kalba ir kultūra taip pat praturtina mus kaip visuomenę ir mūsų kultūrą“, džiaugiasi S. Petronienė.
Visi gali mokytis kalbų, reikia tik tinkamų metodų ir atsikratyti baimės
Maria de Potestad Tellechea, dirbanti su studentais ir moksleiviais, sako, kad atskiroms besimokančiųjų grupėms reikia pritaikyti skirtingus metodus. „Studentams reikalinga pirmiausia suprasti gramatiką, ją praktikuoti. O moksleiviams labiau tinkama yra mokytis per patyrimą, žaidimus ar susitikimus su jų amžiaus ispanakalbiais vaikais. Jei moksleiviai ir studentai turi motyvacijos mokytis savarankiškai, labai greitu tempu išmoksta kalbą naudodamiesi naujomis technologijomis!“ Lektorė rekomenduoja rasti progų kalbą praktikuoti „gyvai“, nes tai labai sustiprina mokymosi procesą.
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorė, VDU lektorė, VU KNF lietuvių kalbos užsieniečiams jaunoji mokslininkė (doktorantė) Angelica Peccini dalijasi, kad po vertimo studijų bakalauro laipsnio Italijoje, lietuvių kalbą pradėjo mokytis nuo 2015 m.
„Pradėti kalbėti sau leidau tik po trejų metų. Kaip ir daugelis užsieniečių, gerai žinojau gramatikos taisykles ir turėjau pagrindinį leksikoną, tačiau nesugebėjau įsitraukti į prasmingus pokalbius, nes vis dar nemokėjau savais žodžiais išreikšti abstrakčių jausmų ir nežinojau, kokius asmenybės bruožus parodyti lietuvių kalba. Daugelis užsieniečių visai nekalba, nes bijo atrodyti „paviršutiniškai” ir dėl to jaučia gėdą. Kai įveikiau baimę, atėjo tinkami žodžiai, ir dabar, po aštuonerių metų gyvenimo Lietuvoje, esu patenkinta bendravimo su kitais žmonėmis kokybe ir gilesniu kultūriniu supratimu apie Lietuvą“, dalijasi A. Peccini.
Doktorantės patarimas visiems, kuriems sunku mokytis kalbų, yra tiesiog pradėti: „Pradėkite, nors ir tektų sakinį sakyti šiek tiek ilgiau, į vieną pokalbį įtraukite daugiau sąvokų. Priimkite gimtakalbių pataisymus, nes jie skirti kalbos tobulinimui, o ne jums asmeniškai. Praktikuokite savigarbą: kalbų mokymasis – tai nuolatinis savęs priėmimo pratimas ir priminimas, kad mes patys valdome savo naratyvą ir galime rasti geriausius žodžius sau išreikšti“.
Europos kalbų dienos renginiai vyks rugsėjo 25 d. 11.00 val. KTU studentų miestelio bibliotekoje (Studentų g. 48). Daugiau informacijos: https://shmmf.ktu.edu/events/europos-kalbu-diena-2024/
