Nacionalinis Kauno dramos teatras vis dažniau tampa erdve, kurioje tobulėti gali ne tik aktoriai, bet ir technikos kalbos vertimo studentai. Šia galimybe pasinaudojo Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) studentės Deimantė Čekanauskaitė ir Greta Pinkevičiūtė ir iš lietuvių į anglų kalbą gyvai vertė dviejų dalių V. Bareikio spektaklį „Hamletas”, pastatytą pagal Viljamo Šekspyro pjesę tuo pačiu pavadinimu. „Labiausiai patiko tai, kad teatras pasitiki mūsų universiteto vertėjais ir patiki mums versti net tokius spektaklius kaip „Hamletas“, kurio šekspyriškoji kalba tikrai nėra kiekvienam įkandama“, – pasakojo G. Pinkevičiūtė.
Prieš verčiant gyvai teatre studentėms teko nemažai paplušėti namie – jos gavo lietuvišką spektaklio vaizdo įrašą ir spektaklio scenarijų, kurį vertėsi į anglų kalbą. „Spektaklį išverčiau savaip – mažai naudojausi originalo kalba parašytu „Hamletu“, kadangi vien skaityti jį yra sunku, todėl spektaklį verčiau kiekvienam suprantamais žodžiais, kad jį stebėti ir klausytis žiūrovams būtų maloniau. Namie raštu išsiverčiau sunkiausias spektaklio vietas, visas likusias – spektaklio metu“, – sakė G. Pinkevičiūtė.
Atvykusios į teatrą studentės buvo palydėtos į atskirą, garso nepraleidžiantį kambariuką, kuriame galėjo stebėti spektaklį ir besiklausydamos versti kalbant į mikrofoną, kuriuo garsas buvo perduodamas žiūrovams į ausines.
Jaudulys kojos nepakišo
Studentės pasakojo, jog besiruošdamos namuose jaudinosi, nes labai bijojo suklysti spektaklio metu ir net pradėjo galvoti, jog pasiūlymo reikėjo nepriimti. Vis dėlto, atvykusi į teatrą ir pradėjusi versti ji suprato, jog baimintis nebuvo verta. „Širdis virpėjo tik supratus, kad į sceną jau atėjo aktorius ir reikės pradėti versti savo dalį. Tačiau kai pradėjau, jaučiausi lyg žuvis vandenyje, nes namie ruošiausi kelias dienas“, – pasakojo G. Pinkevičiūtė.
Abi studentės sutiko, jog svarbiausia išlaikyti budrumą, nepasimesti kažką praleidus, neišgirdus ar nesupratus, negalvoti apie padarytas klaidas, o tiesiog versti toliau. „Verčiant žodžiu taip pat būtina puikiai išmanyti kalbą, jos lankstumą, žodžius, sinonimus, kadangi priešingai nei verčiant raštu, nieko negali surasti internete, kiekvieno sprendimo reikia ieškoti savo galvoje“, – teigė studentės.
Vertimas žodžiu – naudinga patirtis vertėjui
D. Čekanauskaitė teigė, jog vertimas žodžiu jai patiko labiau nei raštu, nes jautė smagų jaudulį ir adrenaliną bei leido studentei palyginti skirtingus vertimo būdus. „Verčiant raštu galima apgalvoti visus žodžius, sakinio struktūrą, tačiau esi įpareigotas rašyti nepriekaištingai, be jokių klaidų. Verčiant žodžiu viskas vyksta labai greitai, todėl svarbu turėti kritinį mąstymą ir greitą reakciją. Pliusas tas, kad nereikia jaudintis dėl skyrybos ar rašybos, be to ir ideali sakinio struktūra kartais nėra būtina“, – teigė D. Čekanauskaitė.
Studentės tvirtino, kad verčiant naudojo įvairias technikas. „Versdama gilinausi į sakinio esmę ir bandžiau perteikti bent pagrindinę mintį. Teko ir perfrazuoti, ir versti pažodžiui, ir improvizuoti. Taip pat teko susiaurinti kelis sakinius į vieną, išmesti nereikalingą informaciją“, – pasakojo D. Čekanauskaitė.
G. Pinkevičiūtė taip pat išskyrė, jog svarbu greitai rasti sprendimus netikėtose situacijose: „Teatro scena tikriausiai yra viena iš dinamiškiausių vietų, kurioje niekada negali nuspėti, ką teatro aktoriai sugalvos daryti toliau, todėl visiškai pasiruošti tam negali. Kai improvizuoja aktorius, improvizuoja ir vertėjas“, – pasakojo ji.
Nepaisant improvizacijų ir nuovargio, merginos įvardijo šią patirtį kaip vieną geriausių joms nutikusių dalykų. „Vis save atkalbinėjau ir labai bijojau minties, kad galiu suklysti, tačiau išbandžiau ir pavyko. Pavyko taip, kad viso savo vertimo dalies metu išlaikiau pasitikintį balso toną ir ritmą“, – džiaugėsi G. Pinkevičiūtė.