Baigiantis metams norisi ne tik apžvelgti nuveiktus darbus, bet ir pasikalbėti apie ateities planus ir iššūkius. Todėl Lingvistikos ir vertimo studijų programų komiteto pirmininkė prof. dr. Jolita Horbačauskienė praėjusią savaitę kvietė Technikos kalbos vertimas ir Technikos kalbos vertimas ir lokalizacija studijų programų studentus, absolventus, dėstytojus ir darbdavių atstovus pasikalbėti apie vertimo studijų krypties programų rezultatus, suteikiamus praktinius gebėjimus, rinkos ir pačių vertėjų lūkesčius.
Džiugina, kad iš visų tikslinių grupių išgirdome daug gerų atsiliepimų ir pasvarstymų, į ką dar labiau reikėtų atkreipti dėmesį ugdant šiuolaikinei vertimo industrijai paklausius specialistus. Europos Komisijos atstovo Lietuvoje vertimo ir kalbos klausimams dr. Egidijaus Zaikausko manymu, nepaisant to, kad šiais laikas darbas be vertimo technologijų ir bendro skaitmeninio išprusimo jau neįsivaizduojamas, svarbiausia nuolat tobulinti gimtosios kalbos vartojimo įgūdžius, mokėti daugiau nei vieną užsienio kalbą (ypač jaučiamas poreikis retesnių kalbų vertėjų) ir išmanyti dalyką, kurios srities tekstai verčiami. Socialiniai partneriai Indrė Lelevičienė (vertimo biuro „Baltijos vertimai“ vykdomoji direktorė) ir Linas Kalėda (UAB „Aktida” direktorius) akcentavo, kad tiek praktikantams, tiek naujai priimamiems į darbą vertėjams dar trūksta vertimo projektų vadovo darbo suvokimo, lankstumo atliepiant užsakovo pageidavimus, taip pat labai svarbu ir mašininio vertimo programomis išverstų tekstų postredagavimas. Diskusijoje absolventės Inga Stadalninkaitė, Emilija Svirinavičiūtė ir Rasa Šerstniovaitė džiaugėsi, kad darbe joms pravertė visos studijuojant įgytos žinios, pavyzdžiui, komandinio darbo ir kitų socialinių įgūdžių, nors universitete neatrodė, kad to prireiks. Dabartinės programų studentės Birutė Beresnevičiūtė, Inesa Juškytė, Karolina Degutytė irgi jau turi praktinio darbo patirties, todėl pritarė, kad tai svarbu, taip pat pastebėjo, kad norėtųsi dar daugiau skaityti dalykinių tekstų gimtąja kalba, nes tai vėliau labai padeda verčiant, siūlė pamokyti studentus ir reikalingų teksto leidybos, maketavimo, konvertavimų pagrindų. Na, o susitikime dalyvavusioms programų dėstytojoms prof. dr. Ramunei Kasperavičienei, doc. dr. Jurgita Mikelionienei, lektorėms Jurgitai Motiejūnienei ir Ingai Janavičienei beliko tik pasidžiaugti visų išsakytomis mintimis, kurios motyvuoja dar labiau tobulėti, orientuotis į stipriausius studentus. Susitikimo dalyviai neabejoja, kad būtina kelti vertėjo profesijos prestižą, nes tai labai reikalinga ir plačių profesinių galimybių – vertėjo raštu ir žodžiu, redaktoriaus, audiovizualiųjų tekstų vertėjo, lingvistinio programuotojo, vertėjo-kompiuterio mokytojo, projektų vadovo, terminologo ir kt. suteikianti specialybė.
