„Apklausos rodo, kad aplinkosaugos problemomis labiau domisi netikintys, Rytų religijas išpažįstantys žmonės. Be to, šios problemos labiausiai rūpi 31–45 metų žmonėms, turintiems aukštąjį išsilavinimą“, – teigė ispanų aplinkosaugos sociologas Jose M. Echavarrenas, gegužę viešėjęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete.
Sevilijos Pablo de Olavide universiteto daktaras KTU studentams pristatė neįprastą mokslo šaką – aplinkosaugos sociologiją.
Pasak jo, jei sociologijai svarbūs yra socialiniai santykiai, kurie parodo, kaip elgiamės bendraudami vieni su kitais, valdžia, kurią turi žmogus, tai aplinkosaugos sociologija tiria aplinkos poveikį visuomenei, ir atvirkščiai.
„Daugelis žmonių netiki vykstančia klimato kaita, o tikėjimas tam tikrais dalykais ir minčių galia turi didelę įtaką visuomenei, kuri pati renkasi kuo tikėti. Idėjos gali žudyti arba išgydyti“, – sakė J. M. Echavarrenas.
Pasak jo, tam, jog žmogus kažkuo patikėtų, nesvarbu, ar tai būtų klimato kaita, ar ateiviai, reikalinga patikima įstaiga, pavyzdžiui, mokslo institutas. Taip pat, reikalingas nesikeičiantis įsitikinimas, derantis prie žmogaus individualaus reikšmių pasaulio bei nekintančios vertybės.
Gamtos grįžimas į meną ir į žmogaus gyvenimą
Pasak J. M. Echavarreno, visuomenės susidomėjimas aplinkosauga prasidėjo nuo Didžiojoje Britanijoje XIX a. pirmoje pusėje priimtų gyvūnų kovas draudžiančių įstatymų. Kiek vėliau, miestiečiai pradėjo iš miesto centro keliauti į kaimus bei kalnus, kur oras buvo švaresnis. Taip atsirado paplūdimių turizmas.
„Atostogaudami turtingi žmonės stengėsi paįvairinti savo kasdienybę, todėl pas save kvietėsi įvarius menininkus – tapytojus, rašytojus. Pirmą kartą istorijoje tapytojai pradėjo tapyti kraštovaizdį be žmonių. Vėliau atsirado pirmieji nacionaliniai parkai, o rašytojai pradėjo kurti eiles apie gamtą“, – pasakojo Sevilijos universiteto profesorius.
Jauna ir labai svarbi mokslo šaka
Atsiradęs žmogaus tarpusavio ryšys su gamta, pasak KTU viešėjusio aplinkosaugos sociologo, buvo viena iš priežasčių dėl kurių žmonės pradėjo labiau rūpintis aplinkosauga.
Be to, prie susirūpinimo aplinkosauga prisidėjo viduriniajam socialiniam sluoksniui priklausančių žmonių sukilimai, kurie stengėsi pakeisti vyraujančią sistemą ir sukūrė daugybę socialinių judėjimų, tokių, kaip aplinkosaugos, feminizmo judėjimas ir kiti.
Aplinkosaugos ir sociologijos sąsaja atsirado po 1970-ųjų, kai pirmą kartą buvo atšvęsta Žemės diena. Po 1972-aisiais pirmą kartą Stokholme vykusios Jungtinių Tautų aplinkosaugos konferencijos atsirado ir nauja mokslo šaka – aplinkosaugos sociologija.
