Išleista pirmoji Lietuvoje dalitų literatūros antologija

„Nors pagal Indijos Konstituciją bet kokios formos neliečiamumo praktika draudžiama, diskriminacija kastų pagrindu vis dar paplitusi“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkė Dr. Runa Chakraborty Paunksnis, Bengalijos dalitų antologijos sudarytoja.

Dalitai – tai žemiausia Indijos kasta, kuriai priklausantys asmenys dar vadinami neliečiamaisiais. Būtent šios kastos literatūrai skiriamas dėmesys KTU leidyklos „Technologija“ išleistoje knygoje „Trauma, protestas, transcendencija: Bengalijos dalitų dramaturgo balsas“.

Gimti „neliečiamuoju“ – skausminga patirtis

Žodis „dalitas“ turi iš sanskrito kalbos kilusią šaknį „dal“, kuri reiškia sulaužyti, padalyti, sutraiškyti, sumalti. Šie žodžiai perteikia engiamą neliečiamųjų statusą Indijos visuomenėje. Kastų pagrindu vykdoma diskriminacija vis dar egzistuoja, nors neliečiamumo praktiką ir draudžia įstatymas.

„Neliečiamybė šiandieninėje Indijoje gal ir nėra tokia paplitusi kaip ankstesniais laikais, tačiau žemųjų kastų bendruomenėms vis dar atimamos teisės ir žeminamas jų orumas. Be to, grėsmingai daugėja žiaurių nusikaltimų prieš dalitus. Todėl gimti „neliečiamuoju“ bus kankinanti patirtis tol, kol gyvuos kastų sistema“, – pabrėžia R. Chakraborty Paunksnis.

Populiariojoje literatūroje galima rasti pasakojimų apie dalitų gyvenimą – vienas iš tokių pavyzdžių yra Booker premija apdovanotas Arundhati Roy romanas „Mažmožių Dievas“. Tačiau kai kurie specialistai mano, kad autoriai, priklausantys aukštosioms kastoms, negali sukurti autentiškų bei tikroviškų dalitų gyvenimo aprašymų dėl realios patirties trūkumo.

Chakraborty Paunksnis kritiškai vertina šį teiginį. Ji mano, kad svarbiausias elementas, kurį privalo turėti rašytojas, samprotaujantis apie dalitų literatūrą, yra sąmoningumas. Pasak jos, būtina suvokti kastų pagrindu vykdomą brahmanišką diskriminacijos politiką ir jos nulemtus žmogaus teisių pažeidimus.

Kastų sistema veikia šimtmečius

Chakraborty Paunksnis susidomėjo bengalų dalitų literatūra dar besimokydama magistro studijose. Rengdama savo mokslinį darbą, ji turėjo galimybę susitikti su daugeliu bengalų dalitų rašytojų, o 2017 m. persikėlusi gyventi į Lietuvą, nusprendė tęsti pradėtus dalitų literatūros tyrimus.

Prieš kelerius metus kultūros ir meno žurnale „Nemunas“ pasirodė mokslininkės esė šia tema, kuri susilaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Tai paskatino R. Chakraborty Paunksnis plėtoti idėją toliau.

„Sulaukiau teigiamų atsiliepimų, o tai įkvėpė mane išleisti bengalų dalitų dramaturgijos knygą. Į anglų kalbą jos beveik neverčiamos, todėl norėjau parengti rinkinį, o ne vienos pjesės vertimą“, – sako R. Chakraborty Paunksnis.

Pirmajai Lietuvoje dalitų literatūros antologijai ji pasirinko Raju Das, kuris jau kelis dešimtmečius rašo, režisuoja ir vaidina savo pjeses, kūrybą. Dramaturgas ir jo žmona Namita Das yra dalitų aktyvistai. R. Chakraborty Paunksnis sudarytą knygą sudaro keturios išverstos Raju Das pjesės, interviu su pjesių autoriumi ir jo žmona bei pačios sudarytojos parengtas įvadas.

Pasak KTU SHMMF tyrėjos, bendra tema, siejanti keturias knygos pjeses – dalitų pasipriešinimas priespaudai.

„Nors pasirinktose pjesėse aprašoma aplinka – labai skirtinga, visose vienareikšmiškai pasitelkiama pasipriešinimo retorika. Be to, šios pjesės atspindi skirtingus laikotarpius, todėl skaitytojai gali suvokti šimtmečius trunkantį kastų sistemos veikimą Indijos visuomenėje“, – pasakoja R. Chakraborty Paunksnis.

Pasipriešinimas diskriminacijai – vienintelis kelias

Pasak R. Chakraborty Paunksnis, istoriniai duomenys rodo, kad neliečiamumo praktika, panaši į kastų sistemą, buvo paplitusi ir Europoje. Būtent patys žmonės, jų civilizacijos yra kaltos dėl tam tikrų bendruomenių atskirties, grindžiamos kilme, lytimi, profesija ar fizinėmis savybėmis, atsiradimo.

Galima teigti, kad šiais laikais tam tikrose visuomenėse klasė kaip socialinė kategorija taip pat rodo egzistuojančią hierarchiją. Didžiausias skirtumas, jog individo priklausymas tam tikrai kastai yra paveldimas ir pastovus.

„Negalėjimas pakeisti kastos atskleidžia sąvokų skirtumus. Priešingai nei galimybė keisti socialinę klasę, kasta, kurioje gimstama – amžina“, – aiškina KTU SHMMF docentė.

Pasak jos, norint įveikti tokias situacijas ir mažinti kastų diskriminaciją, būtina opozicinė sąmonė – žmogus turi būti informuotas apie kastų sistemos kilmę, istoriją ir prigimtį, kad suprastų, kodėl ši sistema buvo sukurta bei kodėl jos gyvavimas tęsiasi.

„Nepaisant to, kad kastų diskriminacijos egzistavimas indų diasporoje yra diskutuotinas, žinoma atvejų, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai tokią diskriminaciją bandoma įtraukti į šalies teisinę sistemą. Norint, kad mūsų pasaulis taptų geresnis, būtina stiprinti pasipriešinimą įvairioms diskriminacijos formoms”, – sako R. Chakraborty Paunksnis.

KTU išleista R. Chakraborty-Paunksnis sudaryta dalitų literatūros antologija yra vienas iš būdų, skatinti lygių galimybių ir įtraukties idėją. Knygą galima rasti internete.