Pereiti prie turinio

Indija lietuvių akimis: KTU mokslininkai tyrinės Lietuvos medijose vyraujančias Indijos reprezentacijas

Svarbiausios | 2025-04-17

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) mokslininkai ir tyrėjai prof. dr. Šarūnas Paunksnis ir doc. dr. Runa Chakraborty-Paunksnis darbuosis COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) veikloje „Indijos reprezentacijos Europoje: Tekstai, vaizdai ir susitikimai“.

Stereotipai, susiję su Indijos kultūra ir visuomene, formavosi dar kolonijinėje epochoje, kai ne europiečiai buvo suvokiami kaip kultūriškai menkesni, neverti pagarbos ar tokių pačių teisių, kuriomis džiaugėsi, pavyzdžiui, britai ar prancūzai savo šalyse.

Šiandien, Indijai palaipsniui tampant vis svarbesne ekonomine ir strategine Europos partnere, europiečiai susiduria su klausimu: kaip elgtis su gausybe šimtmečių senumo idėjų, kurios formavo mūsų supratimą apie Indijos kultūrą ir visuomenę?

Projekte dalyvaujantys įvairių šalių mokslininkai rinks bei analizuos Indijos reprezentacijas įvairiose Europos šalyse ir mėgins suvokti, kodėl tam tikros reprezentacijos ėmė dominuoti, kodėl ir kaip jos sklido. KTU SHMMF mokslininkai analizuos, kaip Indija atspindima šiuolaikinėse Lietuvos medijose.

Europiečių požiūris – per kolonijinę epochą

Vakarų Europos šalys istoriškai turėjo artimesnius ryšius su Indija ir dėl šios priežasties turtingesnę Indijos reprezentavimo tradiciją, kitaip nei Rytų Europos valstybės, kurios su Indija komunikavo mažiau. Istoriniai ryšiai su Indija, kuriuos turėjo tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Portugalija ir Danija, buvo kolonijinio pobūdžio ir formavosi kolonijinėje epochoje.

Mokslininkai sako, kad Rytų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, patirtys komunikuojant su Indija buvo kuklesnės, taigi reprezentacijų mene, literatūroje, populiariojoje kultūroje ar kine yra mažiau, o tos, kurios egzistuoja, yra gerokai mažiau aprašytos ir išanalizuotos, todėl tyrėjai sieks išsiaiškinti, kokių Indijos reprezentacijų galima rasti šiuolaikinėse Lietuvos medijose.

Europiečių požiūris į Indiją yra susijęs su kolonijine epocha ir sudėtingais santykiais, kuriuos europiečiai turėjo su tais žmonėmis ir kultūromis, kurie yra kitoniški – kitokios odos spalvos, religijos, kalbos, kultūros ir kultūrinių praktikų ar papročių. Mokslininkai teigia, jog požiūrių būta labai įvairių ir nebūtinai negatyvių, tačiau dominuojantis ir didžiausią įtaką darantis Indijos pažinimas buvo perpildytas stereotipų.

Doc. dr. Runa Chakraborty-Paunksnis
Doc. dr. Runa Chakraborty-Paunksnis

„Indijos įvaizdis kolonijiniu periodu buvo konstruojamas kaip dvasingos, egzotiškos vietos – to požiūrio vis dar yra labai daug, jei pažvelgsime į Indijos reprezentacijas šiuolaikinėse medijose – kinematografijoje, televizijoje, įvairiuose spaudos straipsniuose. Akcentuojami tokie dalykai kaip mistika, religija, meditacija ar joga, bet ne, pavyzdžiui, mokslo ar technologijų inovacijos“, – sako KTU doc. dr. R. Chakraborty-Paunksnis.

Kita vertus, Indijos suvokimas egzistavo ir priešingame poliuje – tai yra, ji buvo įsivaizduojama kaip atsilikusi, neturtinga, turinti tarsi žemesnio lygio kultūrą nei Europos šalys.

„Ilgą laiką Europos šalys save suvokė kaip pranašesnes kultūrine, politine, intelektualine ir kitomis prasmėmis, o ta įsivaizduojama viršenybė, vadinamasis eurocentrizmas, neleido žvelgti į Indiją ir jos žmones bei kultūrą be išankstinių nuostatų, stereotipų ir rasizmo“, – teigia KTU prof. dr. Š. Paunksnis.

Įvairūs rasistinio pobūdžio įsitikinimai rado kelią į menines, o taip pat ir medijų reprezentacijas. Tie stereotipai, deja, yra gyvi iki šių dienų. Nors Lietuva, lyginant su Vakarų Europos šalimis, turėjo mažesnio intensyvumo kontaktą su Indija, mokslininkai tyrinės, kiek stipriai ir kokie stereotipai plito ir čia, ypač žvelgiant į šiuolaikines medijas.

Geresniam pažinimui – skaitmeninė platforma

Pastangų demaskuoti ir keisti negatyvius ir įsisenėjusius požiūrius jau būta – švietimo sektorius ir akademinės institucijos yra ir buvo svarbiausi veikėjai, prisidėję prie kovos su šiais požiūriais ir stereotipais. Ne vieną dešimtmetį įvairių disciplinų mokslininkai dirbo prie kritinių požiūrių į kolonializmą bei rasizmą formavimo, jų poveikio analizės bei žvelgė į šiuolaikinę kultūrą ir medijas.

Projekte mokslininkai ne tik analizuos Indijos ir Lietuvos santykių reprezentacijas, bet ir kurs skaitmeninę platformą su viešais ištekliais, susijusiais su Europoje vyraujančiomis Indijos reprezentacijomis. Platforma taps naudinga priemone tiek Europos ir Indijos tyrimams, tiek mokymui ir mokymuisi.

„Skaitmeninė platforma, kurios pagalba studentai, mokslininkai ir visi norintys galės suvokti Europos ir Indijos santykių ir reprezentacijų istoriją, taps svarbiu įrankiu ne tik tyrėjams, bet ir plačiajai publikai. Tai padės jiems augti, suvokti stereotipus bei galiausiai – suvoktų stereotipų atsikratyti. Šiandieniniame pasaulyje, kuriame vėl ima augti diskriminacija bei poliarizacija, tai yra labai svarbu“, – sako KTU prof. dr. Š. Paunksnis.

Prof. dr. Šarūnas Paunksnis
Prof. dr. Šarūnas Paunksnis

Ši platforma taps „įrodymų“ talpykla, kurioje bus surinkta įvairių reprezentacijų pavyzdžių iš įvairių Europos šalių įvairiomis kalbomis. KTU atstovai šiame projekte dirbs būtent su šiuolaikinių medijų reprezentacijomis.

„Mes tikimės, jog šis projektas prisidės prie stereotipų demaskavimo ir santykių tarp Indijos ir Europos (ir ypač Lietuvos) plėtojimo be negatyvių išankstinių nuostatų“, – teigia KTU doc. dr. Runa Chakraborty-Paunksnis.

COST veikla CA23144 „Indijos reprezentacijos Europoje: Tekstai, vaizdai ir susitikimai“ (“Europe’s Representations of India: Texts, Images, and Encounters”, ESIND) yra 48 mėnesių trukmės projektas, kurio tikslas yra apibrėžti ir analizuoti modernių Indijos reprezentacijų Europoje kristalizaciją identifikuojant jų įtaką santykiams tarp europiečių ir indų praeityje ir dabartyje. Kauno technologijos universitetą ESIND tinkle atstovauja SHMMF prof. dr. Šarūnas Paunksnis ir doc. dr. Runa Chakraborty Paunksnis.