„Esu baigęs filologijos studijas konservatyviame, daugeliu atžvilgiu gerbtiname universitete. Mano bendrakursiai, sužinoję, kad dirbu technologiniame universitete, bandydavo mane guosti, sakydavo: nieko tokio, gyvenime ir blogiau nutinka. Tačiau aš šypsodavausi: iššūkiai, kūrybingumo galimybės ne tik darė darbą nepaprastai įdomų, bet ir pakeitė mane patį“, – sako Saulius Keturakis, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorius.
Humanitariniai mokslai technologiniame universitete stebina tik iš pirmo žvilgsnio: juk technologijas naudoja žmonės.
S. Keturakis pabrėžia, kad prieš 15 metų KTU įkurtas Humanitarinių mokslų fakultetas (dabar – SHMMF) reiškė didžiulį žingsnį į priekį ne tik Universitetui, bet ir visai Lietuvai. Sukurtos pirmosios Lietuvos aukštojo mokslo istorijoje tarpdalykinės studijų programos – Muzikos technologijos, Medijų filosofija, Kompiuterinė lingvistika – leido studentams ir dėstytojams peržengti tiek humanitarinių, tiek technologinių mokslų ribas.
„Humanitarinių mokslų fakultetas tuometinio rektoriaus profesoriaus Kęstučio Kriščiūno buvo sumanytas su tikslu humanizuoti technokratinę bendruomenę. Ir tai pavyko padaryti visai nesunkiai, nes iš tiesų technikos mokslų atstovai nėra tolimi kultūrai“, – sako KTU profesorius emeritas, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, ilgametis tuomečio Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.
Tikslas – pakeisti kultūrinę terpę
Svarbi misija buvo pradėta vykdyti 2000-aisiais. Šiandien humanitariniai mokslai KTU – gyvybinga naujojo Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dalis.
Paklaustas, kuo išskirtinis humanizmas technokratinėje aplinkoje, G. Kuprevičius šypsosi: „O kaip tu į tą žmogiškumą pažiūrėsi kitaip?“. Kompozitoriaus nuomone, skirtumo tarp humanitarinių mokslų universitetuose, ar jie būtų technologiniai, ar ne, nėra.
[[{„fid”:”10391″,”view_mode”:”default”,”fields”:{„format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:””,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:””},”type”:”media”,”attributes”:{„style”:”margin: 10px; border-width: 1px; border-style: solid; height: 232px; width: 350px; float: right;”,”class”:”media-element file-default”}}]]
Kita vertus, universitetas be humanitarinių mokslų, anot profesoriaus, yra neišbaigtas. Pasak jo, Humanitarinių mokslų fakultetas buvo įsteigtas ne tam, kad masiškai rengtų humanitarus, o tam, kad pakeistų universiteto kultūrinę terpę, kad suteiktų technologinių specialybių studentams humanitarinių mokslų žinių.
Programuotojai studijuoja filosofiją
Geriausio pasaulio universiteto – Masačusetso technologijos instituto (MIT) – Humanitarinių, socialinių mokslų ir meno fakulteto puslapyje skelbiama: „Suteikiame jauniems mokslininkams, inžinieriams ir mąstytojams galimybę pažinti istorinę ir kultūrinę perspektyvą, komunikacijos, kritinio mąstymo ir meno žinių bei įgūdžių, kurie leistų gerai tarnauti pasauliui, kuriant inovacijas bei turtingus ir prasmingus gyvenimus“.
Kalifornijos technologijos instituto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakulteto misija – padėti suprasti žmogiškąją patirtį. Techniškųjų universitetų lyderiai savo studentams siūlo tarpdisciplinines ekonomikos, kalbų, filosofijos, politikos, lyginamosios medijos, istorijos, kūrybinio rašymo studijas.
„Grynųjų mokslų laikai jau seniai pasibaigę. Būna, kad programuotojai renkasi filosofijos magistrantūros studijas. Mes jų klausiame: ką čia veikiate, juk turite gerus darbus ir pavydėtinus atlyginimus? Jie atsako: yra riba, už kurios vien tik įrankis, vien tik technologija nustoja funkcionuoti, reikia pradėti galvoti apie tai, kaip ji keičia žmogų. Tik tuomet gali tobulėti“, – sako S. Keturakis.
Humanitarų misija – svarbi kaip niekad
[[{„fid”:”10813″,”view_mode”:”default”,”fields”:{„format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:”Dainora Maumevičienė”,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:”Dainora Maumevičienė”},”type”:”media”,”attributes”:{„alt”:”Dainora Maumevičienė”,”title”:”Dainora Maumevičienė”,”style”:”height: 260px; width: 350px; border-width: 1px; border-style: solid; margin: 10px; float: left;”,”class”:”media-element file-default”}}]]KTU SHMMF studijų prodekanės Dainoros Maumevičienės teigimu, fakulteto steigėjų tikslas buvo pasiektas su kaupu: „Tapome kultūros, kalbų sala, langu į pasaulį. Bendradarbiaujame su ambasadomis, turime Užsienio kalbų centrą, veikia Prancūzų kultūros centras, sėkmingai veikė italų ir vokiečių kultūros centrai, organizuojami renginiai ne tik KTU bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei“.
Fakulteto misija yra sujungti skirtingų mokslo sričių suteikiamus įgūdžius – vadinamąją minkštąją dalį su kietųjų mokslų žiniomis. Humanitarinių mokslų sričių moduliai yra ir privalomųjų, ir laisvai pasirenkamųjų dalykų sąrašuose. Studentai gali rinktis gretutines studijas arba susidaryti asmeninę laisvai pasirenkamų modulių programą.
„Per 2014-uosius mūsų dėstytojai skaitė filosofijos, kalbų modulius beveik 8 tūkstančiams studentų, studijuojančių pačias įvairiausias studijų programas skirtinguose fakultetuose“, – sako D. Maumevičienė.
KTU siūlomos tarpdisciplininės humanitarinių mokslų programos, anot D. Maumevičienės, „tikrųjų humanitarų“ negąsdina savo techniškumu. Kita vertus, humanitarinių mokslų misija šiandien – svarbi kaip niekada.
„Tyrimai rodo, kad kompiuterinis visuomenės raštingumas, technologijų įgūdžiai auga. Kita vertus, tie patys tyrimai rodo, jog bendrasis raštingumas krenta“, – teigia SHMMF prodekanė.
Inovatyvios idėjos – ne tik įdomios, bet ir naudingos
„Išgirdau, kad atsirado naujos studijos apie medijas, kultūrą, meną, bet iš pradžių net nesupratau, kuriame universitete. Studijų parodoje, priėjusi KTU prie stendo, pasikalbėjau su Giedriumi Kuprevičiumi. Jis man ir pasakė, kad medijų studijose mokysimės sukurti ir pristatyti inovatyvias idėjas taip, kad jos būtų ne tik įdomios, bet ir naudingos. Tai mane ir užkabino“, – apie savo pasirinkimą studijuoti medijų filosofiją KTU pasakoja trečiakursė Julija Paulauskaitė.
[[{„fid”:”10814″,”view_mode”:”default”,”fields”:{„format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:”Saulius Keturakis”,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:”Saulius Keturakis”},”type”:”media”,”attributes”:{„alt”:”Saulius Keturakis”,”title”:”Saulius Keturakis”,”style”:”margin: 10px; border-width: 1px; border-style: solid; height: 300px; width: 200px; float: right;”,”class”:”media-element file-default”}}]]
Ją patraukė galimybė kurti ilgalaikius, pridėtinę vertę turinčius dalykus. Paklausta, dėl ko labiausiai myli savo studijas, J. Paulauskaitė neabejodama atsako: „Dėl filosofijos ir studentų atstovybės“.
„Atstovybėje dirbu žmogiškųjų išteklių srityje ir galiu pritaikyti labai daug ką iš savo studijų. Nebūtinai tai yra žinios iš kompiuterinių medijų ar komunikacijos srities – tiesiog jaučiu, kad įgijau tam tikrą požiūrį, išmokau interpretuoti, supratau, kokių gali būti analizės metodų“, – sako studentė.
Platus išsilavinimas suteikia daug galimybių
Platus humanitarinių mokslų išsilavinimas atveria įvairias galimybes. Julija save mato žmogiškuosiuose ištekliuose. Jos bendrakursiai jau dirba žiniasklaidos priemonėse, viešojoje komunikacijoje, viešųjų ryšių srityje.
„Ką iš tiesų reikėtų laikyti humanitariniu išsilavinimu? Ar konkrečios specialybės įsigijimą, ar tai, jog būdamas inžinerinių mokslų, ekonomikos ar mechanikos studentu, gauni filosofijos pagrindus? Tie žmonės, pabaigę studijas, tampa vienos ar kitos srities profesionalais, bet domisi literatūra, menu ir filosofija, jiems rūpi saviraiška“, – sako Julija.
Humanitariniai mokslai, pasak studentės, yra visur – pradedant kalba ir baigiant asmeniniu tobulėjimu. Su konkrečia specialybe Julija savo išsilavinimo nesieja, nes, pasak jos, ir ekonomiką galima mokytis ir tam, kad susitvarkytum namų ūkį ir tam, kad taptum ekonomikos patarėja valstybės lygmenyje. Motyvacija, pozityvumas ir užsidegimas – žmogiškieji (humanistiniai) bruožai – yra svarbiausi renkantis savo kelią.
