Šiltėjančios žiemos, sparčiau plintančios erkės, alinantys karščiai, keliantys grėsmę vyresniems žmonėms bei lėtinių ligų turintiems pacientams, smarkios liūtys, sukeliančios ne tik fizines traumas, bet ir psichologinius padarinius – tai jau ne ateities prognozės, o vis aiškiau ir Lietuvoje juntami reiškiniai. Jų priežastis viena – klimato kaita.
Šios grėsmės šalyje iki šiol nėra sistemingai nagrinėjamos, o sveikatos aspektai klimato politikos darbotvarkėse neretai lieka nuošalyje. Todėl Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjos atliko išsamų tyrimą apie klimato kaitos keliamų grėsmių visuomenės sveikatai valdymą.
Daugėja erkių sukeliamų ligų atvejų
KTU sociologijos doktorantė Rima Proscevičiūtė pabrėžia, kad pagrindinė tyrimo paskata buvo supratimas, jog klimato kaitos kontekste įtaka sveikatai sulaukia mažiau dėmesio nei žemės ūkio ar finansų sektoriai. Tyrimo metu pastebėta, kad sveikatos klausimai dažnai neintegruojami į klimato politiką, o sveikatos sektoriaus atstovai retai įtraukiami į šios srities sprendimų priėmimą.
„Kyla rizika, jog sveikatos grėsmių suvaldymui nebus tinkamai pasiruošta“, – teigia R. Proscevičiūtė.
KTU sociologijos doktorantė Rima Proscevičiūtė pabrėžia, kad pagrindinė tyrimo paskata buvo supratimas, jog klimato kaitos kontekste įtaka sveikatai sulaukia mažiau dėmesio nei žemės ūkio ar finansų sektoriai. Tyrimo metu pastebėta, kad sveikatos klausimai dažnai neintegruojami į klimato politiką, o sveikatos sektoriaus atstovai retai įtraukiami į šios srities sprendimų priėmimą.
„Kyla rizika, jog sveikatos grėsmių suvaldymui nebus tinkamai pasiruošta“, – teigia R. Proscevičiūtė.
Dar vienas aiškus pavyzdys – karščio bangų poveikis mirtingumui. 2019 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvoje buvo užfiksuota rekordinė temperatūra, kuri pasiekė 34,4 laipsnius Celsijaus. „Tą dieną mirtingumas buvo padidėjęs apie 15 proc., tačiau net ir dažnėjant panašiems reiškiniams, šiandien vis dar neturime integruotos šilumos bangų įspėjimo sistemos. Tuo tarpu, kitų šalių patirtis rodo, kad tai – veiksmingas įrankis“, – pažymi KTU tyrėja.
Nors Lietuvoje gausiai renkama sveikatos ir aplinkos duomenų – apie oro taršą, infekcines ligas, mirtingumą ar hospitalizaciją – jie retai analizuojami būtent klimato ir sveikatos sąsajų kontekste.
„Tai riboja mūsų galimybes laiku identifikuoti rizikos grupes ir imtis prevencinių priemonių“, – pastebi R. Proscevičiūtė. Ypač trūksta pažeidžiamiausių gyventojų – vyresnio amžiaus žmonių, vaikų, lėtinių ligų turinčių pacientų – sveikatos stebėsenos klimato kaitos kontekste, taip pat psichikos sveikatos duomenų apie stresą ar traumą, patiriamą dėl stichinių nelaimių. Be to, ne visada aišku, ar
pasirinktos sprendimo priemonės vienodai pasiekia visus, todėl kyla grėsmė, kad klimato krizė dar labiau gilins socialinę nelygybę.
Būtinas dialogas
Nors Lietuvos situacija turi savitų bruožų, ji atspindi platesnius tarptautinius procesus. Lietuva panaši į kitas Šiaurės Europos šalis – čia visuomenė sensta, miestai sparčiai urbanizuojasi, klimato kaitos padariniai panašūs, o Europos Sąjungos gairės visuomenės sveikatos ir aplinkosaugos politikai yra bendros.
Pasak jos, šio tyrimo aktualumas peržengia nacionalines ribas, nes jo išvados naudingos ir kitoms šalims. Klimato krizės padariniai ir poveikis visuomenės sveikatai, kaip prognozuojama, tik didės, todėl visos valstybės ieško būdų tinkamai valdyti rizikas. „Svarbu kurti tokį politinį dialogą, kuris prie vieno stalo susodina aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos specialistus“, – akcentuoja A. Telešienė.
Jos teigimu, valstybės jau dabar turėtų naudoti rodiklius, susiejančius ekstremalius orų reiškinius su hospitalizacija, mirtingumu ar kitais sveikatos sutrikimais.
LiDA narystės CESSDA-ERIC projekto vadovė A. Telešienė taip pat pabrėžia tarptautinių duomenų infrastruktūrų reikšmę tokiomis aplinkybėmis. CESSDA-ERIC ar Lietuvos LiDA sistemos suteikia galimybę mokslininkams palyginti duomenis tarp šalių, atlikti ilgalaikes analizes ir taip užtikrinti patikimesnį klimato kaitos grėsmių vertinimą bei visuomenės atsaką į jas.
„Klimato kaita nėra vien aplinkosaugos klausimas – tai visų pirma visuomenės sveikatos iššūkis. Jeigu į jį nereaguosime laiku, pasekmės gali būti daug brangesnės nei šiandieninės prevencijos priemonės“, – apibendrina R. Proscevičiūtė.
Straipsnį „Climate change and public health: Governance approaches and challenges in Lithuania“ galima rasti čia.
