Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) neseniai darbą pradėjęs postdoktorantūros stažuotojas Florianas Rabitzas šių metų gegužės pradžioje išleido knygą „The Global Governance of Genetic Resources: Institutional Change of Structural Constraints“. Tarptautinį geoinžinerijos reguliavimą bei sintetinę biologiją tyrinėjantis autorius savo knygoje apžvelgia tarptautinių derybų dėl genetinių išteklių temą.
F. Rabitzas yra kilęs iš Vokietijos, o politikos mokslų doktorantūros studijas baigė Briuselio universitete. Pagrindinės jo veiklos sritys – tarptautinė aplinkosaugos politika ir tarptautinių institucijų bei pokyčių jose teoriniai klausimai.
Šiuo metu F. Rabitzas daugiausiai dėmesio skiria tarptautiniam geoinžinerijos reguliavimui (technologijų intervencijai į klimato sistemą, siekiant sulėtinti ar sustabdyti globalinį atšilimą, – red. past.) ir sintetinei biologijai. Tyrėją labiausiai domina tai, kaip tarptautinės institucijos reaguoja ir prisitaiko prie naujųjų technologijų ir galimų pavojų.
Pagrindinė naujos Florian Rabitz knygos „The Global Governance of Genetic Resources: Institutional Change of Structural Constraints“ mintis yra plati biologinių medžiagų ir jų nuosavybių teisių apžvalga. Šią sritį reguliuoja keletas tarptautinių rėžimų, kurie aiškinasi, kas gali turėti priėjimą prie biologinių 
medžiagų, tokių kaip virusai ar sėklos, ir kokiomis sąlygomis. Teoriškai, pakeisti šią tvarką yra sunku, nes keletas šalių, kurios yra svarbios tarptautinei kooperacijai genetinių išteklių srityje, atsisako daryti bet kokius pakeitimus. To pasekoje, instituciniai pokyčiai yra ribojami ir įvykstantys pasikeitmai yra smulkūs bei pavieniai.
F. Rabitz savo knygoje pristato ir empirinę analizę apie tarptautinę biotechnologijos ir biologinės įvairovės politiką, bei intelektinės nuosavybės teises. Apžvelgiami gilūs ir sudėtingi derybų procesai dėl svarbių genetinių resursų, kurie būtų panaudoti iškilus pandeminio gripo grėsmei. Taip pat atskleidžiama kaip šios derybos glaudžiai susijusios su ekonomika bei kitais svarbiais šalies veiksniais, ir yra viena pagrindinių tautų suvaržymo priežasčių.
Mokslininkas savo knygoje atlieka keturias atvejo analizes susijusias su: augaliniais genetiniais ištekliais, vandenynų genetiniais ištekliai, virusais ir tarptautinėmis derybomis, užtikrinančiomis sąžiningas genetinių išteklių nuosavybės teises. Autorius apžvelgia klausimus kurie yra kritiškai svarbūs pasauliniam valdymui.
Kaip reaguoti į virusinės ligos išpuolius ir kaip pasirūpinti, kad ekonomiškai silpnesnės šalys gautų pakankamą vakcinų kiekį? Kaip subalansuoti komercinius interesus žemės ūkio rinkoje su atviru priėjimų prie augalų auginimo medžiagų, bei tuo pačiu sąžiningai atsilyginti ūkininkams, kurie per šimtmečius palaikė ir tobulino žemės ūkio biologinę įvairovę? Galiausiai, kaip suderinti nesutarimus tarp privačios nuosavybės teisių, šalies gamtinių išteklių kontroliavimo ir, apskritai, žmogaus ryšio su gamta?
Būtent tai autorius Florian Rabitz apžvelgia savo knygoje – pasikeitimus ir tobulėjimą tarptautiniuose ryšiuose bei derybose, naudojant genetinių resursų teorinius atvejus. Jie leidžia atskleisti kokius sprendimus tautos turi priimti, kai tarptautinis bendradarbiavimas, šiuo atveju, dėl genetinių išteklių, galinčių užkirsti kelią mirtinoms ligoms, yra pagrindinis faktorius.
