KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) „Technikos kalbos vertimo“ studijų programos studentės Greta Pinkevičiūtė ir Goda Štelemėkaitė dalijasi savo „Erasmus+“ mainų programos patirtimi. „Nors ten būdamos kartais jautėmės piktos dėl darbų krūvio ir skaudančių galvų, šį pusmetį galime lengviau ir greičiau tobulėti“, – pasakojo studentės.
Skirtingi mokymo metodai Linköping universitete
G. Pinkevičiūtės ir G. Štelemėkaitės teigimu, Švedijoje mokymosi lygis yra labai aukštas. Ten dirba kompetetingi ir griežti dėstytojai, vertindami studentus neatsižvelgia į jų tautybę. Visi studentai jiems vienodai svarbūs, todėl skatina juos kuo daugiau mokytis savarankiškai.
Universitetas studentėms pasirodė itin tarptautiškas: „Visur buvo galima išgirsti užsienio kalbomis bendraujančius studentus, pamatyti įdomiai apsirengusius žmones. Iš pradžių toks žmonių įvairumas atrodė gana neįprastai, bet grįžusios į Lietuvą jau spėjome jo pasiilgti.“
Dėl skirtingos kreditų sistemos merginos turėjo tik tris modulius: anglų kalbą, kur studijavo literatūrą ir amerikiečių bei britų kultūrą, švedų kalbą ir modulį apie šiuolaikinę migraciją.
Kone didžiausią įspūdį studentėms paliko švedų kalbos paskaitos. Jos lengvai susirado iš kitų šalių atvykusių draugų, norėjusių greičiau išmokti bendrauti švediškai. Merginos dirbo grupėse su studentais iš Kinijos, Amerikos, Australijos, Vokietijos. Tai suteikė joms galimybę pažinti skirtingas kultūras.
„Paskaitos buvo smagios ir informatyvios, o dėstytojų dėka pamilome švedų kalbą. Jos mokomės ir grįžusios į gimtuosius namus“, – pasakojo G. Štelemėkaitė.
Vienintelis dalykas nuvylęs studentes buvo tas, kad nuolat keitėsi modulio apie šiuolaikinę migraciją dėstytojai, kurie naudojo skirtingus, mažai naudos duodančius metodus. Joms teko skaityti ilgus straipsnius, knygas, bet per egzaminą jos sunkiai suprato klausimus.
Švedai – stebinantys žmonės
G. Pinkevičiūtė ir G. Štelemėkaitė paneigė mitą, kad švedai – šalti ir uždari žmonės. Anot jų, švedai yra ramūs, sąžiningi, nuoširdūs, savimi pasitikintys ir niekur neskubantys žmonės, o jų veidus puošia šypsenos. 
Studentės atkreipė dėmesį į tai, kad vietoje cigarečių švedai renkasi kramtomą tabaką, todėl mieste beveik nesimato rūkančių žmonių. G. Pinkevičiūtei keisčiausia buvo sužinoti tai, jog švedai mėsos kukulius gardina uogiene arba džemu.
Merginas nustebino ir švedų prisirišimas prie kavos. Jie mėgo daryti kavos pertraukėles ir tarp paskaitų.
„Nors švedai nėra religingi ir tą patys pripažįsta, jiems itin svarbios tradicinės šventės. Prieš Kalėdas Linköpingo bažnyčioje klausėmės angliškai giedamų kalėdinių giesmių, choristams pritarė ir bažnyčioje esantys žmonės. Buvo gera pajusti tokią šiltą ir jaukią atmosferą“, – prisiminė G. Pinkevičiūtė.
Nepagrįstos baimės
Skandinavijos šalys garsėja ne tik aukštu pragyvenimo lygiu, bet ir aukštomis kainomis. Dažnai studentai baiminasi, kad pritrūks stipendijos, bet merginos šį mitą paneigė: „Buvome įbaugintos, jog mums neužteks „Erasmus+“ studijų laikotarpiui skirtos stipendijos, bet tai nepasitvirtino. Galbūt tam įtaką darė ir tai, kad didžiąją laiko dalį praleidome studijuodamos namie ar paskaitose universitete, mūsų mieste nebuvo daug lankytinų vietų (nekalbant apie nuostabius parkus ir pėsčiųjų takus miškuose), o daugelis pramogų mums nekainavo. Mums pakako pinigų ir maistui, ir būstui, ir kelionėms.“
Prieš išvykdamos į Švediją studentės baiminosi dėl kalbos barjero, bet ir ši baimė buvo nepagrįsta.
Galiausiai merginos džiaugėsi savo sprendimu mokytis Švedijoje ir jo teigiama nauda savo ateičiai.
„Tikime, kad įgytos žinios pravers ateityje. Lietuvoje itin vertinamos užsienio patirtys, tad viliamės, kad ši patirtis padės mums ieškantis darbo“, – sakė G. Štelemėkaitė.
