Šiandien kuriama ir nuolat tobulinama vertimo programinė įranga leidžia bene kiekvienam įveikti užsienio kalbos barjerus. Tačiau, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studijų prodekanės Ramunės Kasperavičienės, „net ir pažangiausios neuronų tinklais grįstos mašininio vertimo sistemos ar mobiliųjų telefonų aplikacijos negali pakeisti profesionalaus vertėjo“.
KTU mokslininkų bei Technikos kalbos vertimo ir lokalizacijos magistrantų atliktų mašininio vertimo kokybės tyrimų rezultatai rodo, kad nors mašininis vertimas ir vertimo technologijos sparčiai tobulėja, dar ne greitai teksto vertimą galėsime patikėti vien tik mašinoms ir informacinėms technologijoms.
„Pavyzdžiui, mobiliosios aplikacijos bendro pobūdžio kasdieninės tematikos tekstą verčia tik iki 30 proc. tikslumu“, – tvirtina R. Kasperavičienė.
Jos teigimu, net ir patys paprasčiausi sintaksės ir gramatikos prasme instrukcijų tipo tekstai nelengvai pasiduoda mašininiam vertimui. „Pažangiausios mašininio vertimo sistemos sugeneruoja tik apie 15 proc. nesudėtingų sakinių be klaidų, o teksto suprantamumas, tikslumas ir teisingumas labai priklauso ir nuo teksto tipo, žanro, tematikos. Tačiau sudėtingesnės tematikos tekstai mašininiam vertimui gali būti išvis neįveikiami“, – teigia R. Kasperavičienė.
Debesijos technologijos – jau ir vertimo rinkoje
Nepaisant nepakankamos mašininio vertimo kokybės, technologijos ypatingai gelbsti šių laikų vertėjams. „Versti nesinaudojant jokiomis vertimui skirtomis technologijomis praktiškai nebeįmanoma arba mažų mažiausiai nuostolinga“, – teigia R. Kasperavičienė.
Vertimo programinė įranga sumažina laiko sąnaudas, užtikrina geresnę verčiamo teksto kokybę ir terminų vartojimo nuoseklumą. Kokybę užtikrinančios tokių programų funkcijos ar programos leidžia iki minimumo sumažinti ir dėl žmogiškojo faktoriaus atsirandančias klaidas.
„Pavyzdžiui, debesijos technologijos jau senokai naudojamos įvairiose verslo srityse, marketingo ir pardavimų automatizavimui, apskaitai, analitikai ir kt., į vertimų sritį atėjo ne taip senai, tačiau be jų vis sunkiau galima apsieiti“, – teigia R. Kasperavičienė.
Debesijos technologijomis grįsti vertimo įrankiai vis labiau populiarėja ir tarp vertimo specialistų.
„Viena iš tokių laisvai prieinamų programų – „Google Translator Kit“ – nesunkiai įvaldoma, bet leidžia produktyviau, greičiau ir patogiau versti. Tai ne tas pats, kas mašininio vertimo sistema „Google Translate“, kuria daugių daugiausiai galima pasinaudoti nežinant kalbos, bet norint suprasti, apie ką yra tekstas. „Google Translator Kit“ leidžia vertėjams tvarkyti, redaguoti sugeneruotą tekstą, naudojantis glosarijais, vertimo atmintimis, anksčiau verstais tekstais, taip pat tuos glosarijus ir vertimo atmintis susikurti, išsisaugoti ir jais naudotis ateityje“, – pasakoja R. Kasperavičienė.
Puikiai mokėti užsienio kalbą nepakanka
Nors šiandien daug kas puikiai supranta anglų kalbą, vertėjo specialybė išlieka aktuali. „Vertėjas šiais laikais atlieka labai svarbią misiją – padeda žmonėms susikalbėti. Nesvarbu, ar tai instrukcijos, ar sutarties vertimas, knyga, o gal reklaminė brošiūra – vertėjas tai lyg sudėtinga neurologinė mašina, padedanti perteikti prasmę iš vienos kodų sistemos į kitą“, – teigia UAB „Baltijos vertimai“ direktorė Milda Povilaitienė.
Tačiau, pasak M. Povilaitienės, norint tapti vertėju, vien puikiai mokėti užsienio kalbą nepakanka.
„Kaip ir žmogus, turintis pirštus, nebūtinai yra pianistas, taip ir žmogus, išmanantis užsienio kalbą, ne visada gali būti vertėju. Vertėjo profesija apima ne tik puikų užsienio bei gimtosios kalbos žinojimą, bet ir gebėjimą transformuoti idėjos išraišką iš vienos kalbos į kitą, kitiems asmenims suprantama forma. Be to, vertėjas privalo išmanyti sritį, kurią verčia“, – teigia vertimų biuro direktorė.
Geri vertėjai liks paklausūs
Agentūros „Common Sense Advisory“ pateikiamos pasaulinės vertimo srities tendencijos rodo vis didėjančius rodiklius, todėl didėjant vertimo paslaugos paklausai didės ir profesionalių vertėjų poreikis.
„Šiuo metu Lietuvoje vis dar trūksta bet kokių kalbų vertėjų, verčiančių naudojant vertimų technologijas. Technologijos neatima vertėjo darbo, tik gerokai jį palengvina“, – teigia M. Povilaitienė.
Pasak jos, šiuo metu taip pat vis didėja vokiečių ir skandinavų kalbų vertėjų paklausa. „Jaučiamas jų didelis trūkumas, kuris dėl ekonominio šalių bendradarbiavimo turėtų didėti. Belieka tik tikėtis, kad bus laiku sureaguota į augantį šių vertėjų poreikį ir imtasi atitinkamų priemonių“, – sako M. Povilaitienė.
M. Povilaitienės teigimu, tobulėjančios technologijos išties pakeis vertėjus, tačiau jų neišstums, kaip daug kas bijo. „Technologijos pakeis vertėją kita prasme. Protingai naudojamos technologijos yra puikus pagalbininkas bet kokioje, įskaitant ir vertimo srityje. Siekiantys išlikti paklausiais vertėjai turės prisijaukinti technologijas“, – teigia ji.
Į XXI amžiaus areną įžengus ir naujoms vertimo sritims – kompiuterinių žaidimų, mobiliųjų aplikacijų, interneto svetainių lokalizacijai – vertėjai privalo mokytis visą gyvenimą.
„Siekiančius tapti technikos kalbos vertimo specialistais visų pirma noriu pasveikinti, nusprendus žengti nuolatinio mokymosi keliu. Vertėjas turi nuolat domėtis inovacijomis ir atradimais srityje, kurioje specializuojasi. Bet būtent tai yra vienas iš pačių nuostabiausių vertėjo darbo aspektų“, – teigia M. Povilaitienė.
