Pasaulis mažėja – globalizacija, internetas, lengvatinės prekybos susitarimai, racionalesnis transportas įveikia valstybių sienas, tačiau negali visiškai išgriauti etninių sienų tarp žmonių. Vertėjai yra tie, kurie gali jose prakirsti plačias duris – padėti skirtingai kalbantiems žmonėms kokybiškai bendrauti, drauge plėtoti tarptautinį verslą, užtikrinti sklandų bendros politikos veikimą.
Daugelis sutaria, kad vertėjas pirmiausia turi puikiai mokėti kalbą, į kurią verčia, dažniausiai gimtąją. Tai dar kartą patvirtino ir Europos kalbų pramonės rinkos tyrimas, neseniai atliktas Europos Komisijos (2017 Language Industry Survey – Expectations and Concerns of the European Language Industry): 80 proc. vertimo sektoriaus dalyvių teigia, kad puikus gimtosios kalbos mokėjimas – svarbiausia vertėjo kompetencija.
Gimtosios kalbos įgūdžius ir jausmą vertėjas turi puoselėti visą savo profesinį gyvenimą. Kaip? – Pirmiausia skaityti. Nuolat, daug, įvairių tekstų, atidžiai. Analizuoti skaitomus tekstus, pastebėti jų privalumus ir trūkumus, mokytis stiliaus subtilybių. Vertimo dėstytojas turėtų iš savo studentų reikalauti kas mėnesį atsiskaityti už perskaitytą romaną gimtąja kalba. Gal net kas savaitę. Nes geras tekstas pats moko. 
Gilesnis lingvistinių dalykų išmanymas irgi nepakenktų. Juk vertėjui neretai tenka analizuoti verčiamą tekstą, narstyti sudėtingas konstrukcijas, aiškintis subtilius reikšmės niuansus. Kaip čia susigaudysi be gramatikos, leksikologijos, terminologijos žinių. Be to, lingvistikos žinios padeda mokytis svetimų kalbų.
Didelis pranašumas – mokėti kelias užsienio kalbas
Be jokios abejonės, vertėjas turi labai gerai mokėti kalbą, iš kurios verčia. Pageidautina ne vieną. Kelių kalbų mokėjimas padidina vertėjo galimybes įsidarbinti ir jo vertę rinkoje. Štai norintys dirbti vertėjais ES institucijose turi labai gerai mokėti bent dvi svetimas kalbas, bent viena iš jų turi būti anglų, prancūzų arba vokiečių. Tačiau tai – minimumas.
Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento (didžiausios vertimo į lietuvių kalbą pasaulyje tarnybos!) vertėjai vidutiniškai moka apie 4 svetimas kalbas. Bet ir 6, 8 – ne riba.
Ką dar turėtų išmanyti vertėjas?
Kalbos yra vertėjo profesijos pagrindas. Vis dėlto svarbūs ir kiti gebėjimai: analitiniai, administraciniai, informacinių ir ryšių technologijų, kokybės valdymo metodų išmanymas ir kiti. Labai praverčia teisės žinios, pavyzdžiui, autorių teisių, duomenų apsaugos, tarptautinės teisė ir panašiai.
Didelis vertėjo pranašumas, jei jis išmano kokią nors specialiąją sritį: finansus, mediciną, inžineriją ar gamtos mokslus. Specialiųjų sričių išmanymas ne tik padeda geriau suvokti verčiamą tekstą, bet ir lengviau susigaudyti srities terminijos labirintuose. Tokie vertėjai labai vertinami tiek mažesnių vertimo kompanijų, tiek vertimo gigantų, pavyzdžiui, Europos Sąjungos institucijų vertimo tarnybų.
Suprantama, kad ką tik studijas baigę specialistai įgūdžiais dažniausiai negali prilygti patyrusiems vertėjams. Niekas ir nelaukia, kad ką tik iš universiteto atėjęs jaunuolis ims ir tobulai vers didelius kiekius sudėtingų tekstų, kaip riešutukus gliaudys visas gramatikos, terminijos ir stiliaus problemas. Vertimo įgūdžius reikia gludinti metų metus. Tačiau tikimasi, kad jauni žmonės kolektyvui suteiks daugiau energijos, drąsiai imsis ne tik rutininių vertimo darbų, bet ir kitos profesijai reikalingos veiklos, kuri ateityje padės pagerinti vertimo kokybę ir galbūt sutaupyti laiko bei pinigų.
Tokia papildoma vertėjo veikla – redagavimas, lokalizacija, terminologija, naujų kalbos technologijų, pavyzdžiui, mašininio vertimo, testavimas ir tobulinimas. Norėtųsi, kad jauni vertėjai į rinką ateitų alkani veiklos, naujovių, tobulėjimo. Ir kantrūs, nes geri gebėjimai formuojami pamažu.
Vertimo stažuotės ES institucijose
Pagal „specialybės alkį“ sprendžiama ir apie stažuotojų nusiteikimą. Europos Komisijos Lietuvių kalbos departamente beveik visada yra du trys stažuotojai. Jais gali tapti aukštąjį išsilavinimą jau įgiję specialistai, bet nebūtinai baigę vertimo studijas. Per 5 mėnesius trunkančią stažuotę pasimato, kas vertimą mato kaip viso savo gyvenimo veiklą, o kam stažuotė – tik smagus nuotykis svetimam krašte. Geriausi stažuotojai skatinami dalyvauti EPSO (priėmimo į ES tarnybas) konkursuose ir ateiti dirbti į ES institucijas.
Vis dėlto net ir neperėjus EPSO konkurso galima versti ES institucijoms. Iki trečdalio visų ES tekstų išverčia laisvai samdomi vertėjai, dažniausiai dirbantys vertimo biuruose. Bet yra ir pavienių ES institucijoms tekstus verčiančių vertėjų.
Nauja vertėjo specializacija – vertimo mašinų mokytojas
Kadangi ES institucijų atlygis – aukštesnis nei vietos rinkoje, norinčių joms versti nestinga. Tačiau juk ne vienoms ES institucijoms vertimo reikia!
Iki 2014 m. Europoje didėjęs vertimo poreikis buvo nežymiai sumažėjęs 2015 ir 2016 metais (2017 Language Industry Survey duomenimis), tačiau 2017 m. vėl ėmė didėti. Tikėtina, kad vertimo paslaugų poreikis didės ir toliau, nes vertėjai yra platesnio kalbos pramonės sektoriaus svarbūs veikėjai, ne tik gebantys perteikti mintis kita kalba, bet ir dalyvaujantys kuriant, išbandant ir diegiant naujas išmaniąsias technologijas – nuo kalbos sintezavimo programų iki dirbtinio intelekto kūrimo. Vertėjų poreikio nemažina ir spartus mašininio (automatinio) vertimo progresas. Tiesa, mašininio vertimo programos jau sugeba nudirbti dalį vertėjo darbo, bet jos dažniau naudojamos kaip pagalbinės sistemos, negalinčios funkcionuoti be žmogaus. Užtat atsirado nauja vertėjo specializacija – vertimo mašinų mokytojas!
Taigi kad ir kaip keistųsi pasaulis, kad ir kaip tobulėtų technologijos, geras vertėjas nesunkiai ras nišą įvairialypėje kalbos pramonės rinkoje.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vykdomos tiek bakalauro, tiek magistro technikos kalbos vertėjų programos. Ne vienas jų absolventas jau dirba Europos Sąjungos institucijų vertimo tarnybose. Technikos kalbos vertimas – tai ne tik tekstai apie technologijas, bet ir reklamos vertimo subtilumai, įvairios verslo sutartys, medijų tekstai ir kita.
Dr. Egidijus Zaikauskas, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Technikos kalbos vertimo studijų programų kviestinis lektorius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vertimo ir kalbos reikalų koordinatorius