„Kūrybinio mąstymo metodas JAV skaičiuoja dešimtmetį, o Lietuvoje imtas taikyti palyginti neseniai. Pasaulinė patirtis byloja, kad jis leidžia sukurti nepralenkiamas inovacijas ne tik verslo, bet ir aukštojo mokslo sektoriuje“, – teigė Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) dėstytoja Evelina Jaleniauskienė, dalyvavusi mokymų savaitėje „Išmaniojo universiteto paslaugų kūrimas naujoje bendradarbiavimo eroje“.
KTU SHMMF Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros dėstytoja bei Edukologijos katedros doktorantė E. Jaleniauskienė gegužės mėn. dalyvavo kūrybinio mąstymo ir problemų sprendimo metodų (angl. „design thinking“) mokymų savaitėje Barselonos politechnikos universitete. 24 Europos universitetų atstovai dirbo tarptautinėse komandose, kurių tikslas buvo susipažinti su išmaniojo universiteto koncepcija bei pasiūlyti tokias universiteto paslaugas, kurios atitiktų šiandienos studentų bei visos visuomenės lūkesčius.
Svarba organizacijai
Kūrybinio mąstymo ir problemų sprendimo metodas yra taikomas įvairiose srityse visame pasaulyje, o taip pat tampa vis populiaresnis ir Lietuvoje. Priemonė padedanti įžvelgti inovacijas kasdieninėje veikloje, jau seniai yra naudojama žymiose pasaulio kompanijose.
Kartu tai gali būti ir būdas, kuris leistų sukurti naujoves ir aukštojo mokslo sektoriuje. Metodo esmė – žmonėms tenka palikti „komforto zoną“, savo išankstinį žinojimą ir nuostatų spąstus, kaip kuriama ir kokių paslaugų reikia. Mokymai pradedami nuo įsigilinimo į vartotojus ir jų poreikius.
„Kūrybinio mąstymo ir problemų sprendimo metodo taikymui nereikia didelių investicijų, organizacijos dalyviai gali pradėti taikyti žinias iš karto. Tokiu būdu išaugs darbuotojų verslumas ir kūrybingumas, pokyčių priėmimas ir dalyvavimas, įsitraukimas juose“, – teigė E. Jaleniauskienė.
Studentams skirta „Design thinking“ erdvė
Mokymų savaitėje E. Jaleniauskienė su komanda pasiūlė studentams skirtą „Design thinking“ erdvę – „Idėjų dirbtuves“, kur galėtų rinktis įvairių fakultetų studentai ir kurti naujas idėjas bei spręsti problemas. Tai būtų ne tradicinės paskaitos, o erdvė, kur studentai mokosi dirbti bendradarbiaujant.
Mintis komandai kilo po pokalbių su Barselonos politechnikos universitete studentais, kurie nurodė didžiausią problemą – mokslų atitolimą nuo realaus gyvenimo. „Mokymasis šiose dirbtuvėse studentams leistų suartinti mokslą su realiu gyvenimu, nes realaus gyvenimo problemų sprendimas būtų perkeltas į aukštąjį mokslą” – teigė E. Jaleniauskienė.
Pasak KTU dėstytojos, Studentų sukurtos inovacijos galėtų būti pasiūlytos visuomenei ir verslo pasauliui, kuris netgi galėtų pakviesti studentus įgyvendinti šias idėjas. Mokymasis šiose dirbtuvėse leistų studentams geriau pasiruošti realiam gyvenimui bei lengviau integruotis į darbo rinką, o aukštasis mokslas užmegztų glaudesnius ryšius su verslo pasauliu.
Studentai šiose dirbtuvėse taip pat galėtų įvaldyti „Design thinking“ metodą, kuris yra svarbus tam, kad aukštajame moksle jie turėtų ir praktikos, o ne vien tik įgytų teorines žinias, o vėliau būtų tikrinama, kiek šių žinių studentai sugeba atsiminti. Kaip teigė vienas žymiausių problemų sprendimą nagrinėjęs mokslininkas Jonassen (2011), žinios sukurtos sprendžiant problemas yra lengviau suprantamos, įsimenamos ir vėliau perkeliamos į tolesnį gyvenimą.
Mokslininko teigimu, mokymasis sprendžiant problemas yra pati tinkamiausia aplinka, kuri galėtų įtraukti ir motyvuoti studentus. „Design thinking“ metodas gali padėti mokytis spręsti sunkiai struktūruojamas problemas, tai yra tokias problemas kokios yra realiame gyvenime – turinčios daugiau nei vieną sprendimą ar jo būdą.
Universitete studentai dažniausiai sprendžia lengvai struktūruojamas problemas, kurios savyje turi visą informaciją reikalingą jas išspręsti, dažnai turi tik vieną sprendimo būdą ar apibrėžtą skaičių sprendimo būdų ir teisingą atsakymą. Tačiau mokymasis susidurti su tokiomis problemomis tik iš dalies prisideda prie mokėjimo spręsti realaus gyvenimo problemas. Todėl sunkiai struktūruojamomis problemomis grįstas mokymasis turėtų įgauti didesnį pagreitį aukštajame moksle.
Dizainu grindžiamo mąstymo metodikos centras
KTU SHMMF prodekanė Dainora Maumevičienė teigia, kad dizainu grindžiamu mąstymo metodas ir jo diegimas studijose yra numatytas kaip vienas strateginių uždavinių studijų kokybei gerinti.
„Ketinama įdiegti tokiam mokymuisi pritaikymas erdves Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete ir paruošti dėstytojų – dizainu grindžiamo mąstymo mokytojų komandą, tad fakultetas taps šios mokymo metodikos centru“, – kalbėjo D. Maumevičienė.
Jau suformuota mokytojų komanda, kuri birželio mėn. mokysis šios metodikos Vokietijoje, Dizainu grindžiamo mąstymo institute (Angl. Design Thinking Institute), Potsdamo universitete.
Tikimasi, kad dizainu grindžiamo mąstymo metodika padės sustiprinti universiteto akademinės bendruomenės pasitenkinimą savo darbu ir rezultatais, pagerės bendras psichologinis klimatas organizacijoje, padidės darbuotojų bendradarbiavimas tarpusavyje, bendrų tikslų siekimas.
