Tarptautinės darbo organizacijos (angl. International Labour Organization) duomenimis, viešajame sektoriuje dirba apie 28 proc. Lietuvos gyventojų. Tai yra gana įprastas rodiklis Europoje, tačiau lyginant su savo socialine gerove garsėjančiomis Skandinavijos šalimis – skaičius kuklus. O pati valstybės tarnyba vis dar apipinta nuobodaus biurokratinio darbo stereotipais, nors, pasak specialistų, šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia keistis ir viešąjį sektorių. Tuo pačiu jie apgailestauja, kad viešajame sektoriuje išties dar trūksta jaunatviško veržlumo, inovatyvumo ir kūrybiškumo.
Inga Kirstukaitė, LR Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos skyriaus patarėja teigia, kad viešasis sektorius susiduria su greitai besikeičiančios aplinkos ir sudėtingų socialinių bei ekonominių problemų metamais iššūkiais. „Norint, kad viešasis sektorius ne tik veiktų efektyviai, bet ir imtųsi lyderystės skatinant šalies raidos procesus, valstybės tarnautojams reikia naujų kompetencijų“, – sako Inga Kirstukaitė.
Taigi, kokių savybių reikalauja šiuolaikinė valstybės tarnyba?
Netradicinės užduotys reikalauja ir netradicinių sprendimų
I. Kirstukaitės teigimu, šiais laikais viešajame sektoriuje pasitaiko netikėtų ir netradicinių užduočių bei problemų, todėl joms spręsti dažnai prireikia ir netradicinių sprendimų. 
„Kūrybiškumas ir inovatyvumas – labai svarbios valstybės tarnautojo kompetencijos, kurios leidžia pažvelgti į viešosios politikos problemas iš naujos perspektyvos ir jas spręsti efektyviau”, – sako I. Kirstukaitė.
Žinoma, specialistė pripažįsta, kad sisteminis mąstymas yra viena svarbiausių kompetencijų, kadangi valstybės pareigūnai privalo suvokti sudėtingus priežasties-pasekmės ryšius, tačiau kūrybiškumas taip pat praverčia sprendžiant kompleksines problemas.
Fulbraito profesorius iš Centrinės Floridos universiteto (JAV), Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) vyriausiasis mokslininkas Thomas Bryeris antrino – šiais laikais tik inovatyvus ir motyvuotas valstybės tarnautojas sugebės suprasti ir išgirsti visuomenės nuomonę bei jiems rūpimus klausimus.
Technologijos – neatsiejama šiuolaikinio viešojo valdymo dalis
Akivaizdu, kad šiomis dienomis technologijos yra neatsiejama bene kiekvieno darbo sudedamoji dalis. Valstybės tarnyba – ne išimtis. „Šiuolaikinės technologijos leidžia valdyti didelius administracinių duomenų kiekius, ir tai atveria naujas galimybes“, – teigia I. Kirstukaitė.
Tuo pačiu ji nuogąstauja, jog šių dienų valstybės tarnyba dar nėra pakankamai pasiruošusi apdoroti didelės apimties informaciją ir sprendimų priėmėjams pateikti vertingus veiklos tobulinimo pasiūlymus.
Dėl to reikalingi išsilavinę žmonės, gebantys valdyti ir pritaikyti šiuolaikines technologijas, reikalingas ieškant bei priimant sprendimus viešajame sektoriuje.
Politologas, KTU SHMMF dekanas Ainius Lašas įsitikinęs, kad dabartinė valstybės tarnyba reikalauja naujausių duomenų analizės įgūdžių.
„Šiandien mes nebekvestionuojame užsienio kalbos gebėjimų, o priimame tai kaip duotybę. Statistinis raštingumas taip pat turi tapti dar viena duotybe, be kurios neįmanoma įsivaizduoti ateities valstybės tarnautojo“, – teigia Ainius Lašas.
I. Kirstukaitė dar priduria, kad šiuolaikinis valstybės tarnautojas negali užsidaryti savo kiaute. „Viešasis sektorius negali veikti izoliuotai. Bendradarbiavimas su NVO, bendruomenėmis, universitetais, socialiniais ir ekonominiais partneriais yra neatsiejama šiuolaikinio valdymo dalis“, – sako I. Kirstukaitė.
„Dėl šios priežasties valstybės tarnautojo gebėjimas telkti ir ieškoti konsensuso yra kritinė kompetencija. Sprendimai neturi būti priimami už uždarų durų, valstybės tarnautojas turi būti proaktyvus ir kviesti suinteresuotas puses kartu ieškoti efektyviausių problemos sprendimų būdų“.
Šiuolaikinis valstybės pareigūnas
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, atsižvelgdamas į dabartinius viešojo sektoriaus poreikius, keičia viešojo administravimo bakalauro studijas į viešąjį valdymą. Bendradarbiaujant tiek su viešojo sektoriaus atstovais, tiek su srities mokslininkais-profesionalais, studijų programa yra siekiama paruošti šių laikų valstybės pareigūnus, gebančius analizuoti ir spręsti vyraujančius procesus.
„Krizių valdymas ekonominių, socialinių ir politinių iššūkių kontekste, pasiryžimas kurti viešąjį gėrį, tarnauti piliečiams ir atstovauti jų interesams yra pagrindinis šiuolaikinio viešojo sektoriaus profesionalo bruožas. Tai profesionalai, kurie sprendžia su žmonių gyvenimu susijusius klausimus”, – teigia Th.Bryeris. Pasak KTU lektoriaus, labai svarbu mokėti bendradarbiauti ir gebėti sujungti visas su sprendimais susijusias grupes.
I. Kirstukaitė pritaria: „Rytojaus valstybės tarnyba turi būti lanksti, diegianti inovatyvius sprendimus ir gebanti veikti tinkle. Žingeidumas, atvirumas naujovėms, konceptualus mąstymas ir darbas komandoje – tai savybės, kurios turi būti ugdomos rengiant būsimus valstybės tarnautojus“.
