Kasmet pasaulyje išgaunama maždaug 170 metrinių tonų platinos, tai atitinka maždaug 5,6 milijardo eurų dabartinėmis neatidėliotinų sandorių rinkos kainomis. Šis metalas pirmiausia naudojamas katalizinių konverterių gamybai, kurie mažina oro taršą iš dyzelinių ir benzininių variklių.
Platina taip pat naudojama gaminant vandenilio kuro elementus, tai yra „žalioji“ technologija, kuri gali pasirodyti gyvybiškai svarbi norint sumažinti planetą šildančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iš pasaulinio transporto sektoriaus. Vis dėlto platinos kasyba yra brangi, kenksminga aplinkai ir kai kuriose šalyse susijusi su esminiais žmogaus teisių pažeidimais. Tačiau kas, jeigu žemė nėra vienintelis šaltinis?
Galimi sprendimai – viename asteroide
Asteroidas UW-158, atrastas 2011 m., gali būti sudarytas iš milijonų tonų platinos. Visgi, tai nėra ypatinga: daugelyje mūsų Saulės sistemos asteroidų tiesiogine to žodžio prasme yra astronominis kiekis platinos ir kitų metalų, kurie yra labai svarbūs gaminant puslaidininkius, kompiuterių mikroschemas, baterijas, saulės elementus ir praktiškai bet kokį kitą aukštųjų technologijų gaminį, kurį tik galime sugalvoti. Kai kurie iš šių asteroidų turi savyje metalų, vertinamų trilijonais eurų pagal dabartines rinkos kainas.
Hipotetiškai, gali pakakti tik vienos asteroido kasybos operacijos, kad Žemė būtų aprūpinta praktiškai neribotu platinos grupės metalų, ar retųjų žemių elementų tiekimu. To pakaktų esminiam ir globaliam perėjimui prie švarių energetikos technologijų, taip pat, jog būtų sumažinti politiniai konfliktai dėl strateginių išteklių prieinamumo, bei tokiu būdu būtų galima žymiai sumažinti pasaulinės kasybos pramonės poveikį, ir šios pramonės aplinkos bei socialinį pėdsaką.
Taisyklės žmonijos labui
Pamažu atsiranda kosmoso ekonomika. Elono Musko įkurta „SpaceX“ yra pirmoji privati kompanija istorijoje, paleidusi transporto priemones į kosmosą. Šiandienos civilinės kosmoso pramonės rinkos dydis siekia šimtus milijardų eurų, įskaitant produktus ir paslaugas, tokias kaip: paleidimo sistemas, palydovinį ryšį ir navigaciją, nuotolinį stebėjimą, antžemines operacijas, taip pat kosminį turizmą. Naujovės paleidimo sistemose, sumažinančioms objekto iškėlimo į orbitą kainą ir didinančioms naudingosios apkrovos pajėgumus, labai pagerina prieigą prie kosmoso. Nors asteroidų kasyba tikėtina dar tik po daugelio metų, jos galimos pasekmės pasaulio ekonomikai ir tvariam vystymuisi verčia anksti galvoti apie tvirtas ir veiksmingas taisykles.
Vykdydami mokslinį tyrimo projektą susijusį su institucijomis ir technologiniais pokyčiais, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos, kuriame valdysenos modelius, užtikrinančius, kad asteroidų kasybos nauda būtų paskirstyta visame pasaulyje teisingai ir nešališkai. Bei, jog ši nauda nebūtų paskirta privačiai kosmoso pramonei.
Tokiam sprendimo būdui jau yra reikšmingas teisinis precedentas: iš principo tarptautinė teisė suteikia visoms šalims ir net visai žmonijai kaip tokiai, teisę dalyvauti daugelyje naudą teikiančių veiklų, susijusių su kosminės erdvės tyrinėjimais. Tarptautinė jūrų teisė jau numato išsamų taisyklių rinkinį, pagal kurį yra dalijamasi komerciniu pelnu gautu giliavandenėse kasyklose tose vandenynų dalyse, kurios nepriklauso nacionalinei jurisdikcijai.
Kalbant apie asteroidų kasybą, tokia sistema galėtų apimti standartizuotas sutartis, įpareigojančias kasybos įmones dalytis fiksuota procentine komercinio pelno dalimi pervedant ją į daugiašalį fondą, kuris būtų naudojamas mažinant technologinio išsivystymo spragą tarp pramoninių ir besivystančių šalių; neribota prieiga prie asteroidų moksliniams tyrimams su sąlyga, kad tyrimų duomenimis bus dalijamasi atvirai ir besąlygiškai; tarptautinė kosmoso agentūra, atstovaujanti žmonijos interesams kosminės kasybos pramonėje; ir techninių standartų, skirtų mažinti kosminę taršą, susijusią su kasybos operacijomis, sertifikavimas.
Planavimas į priekį
Visa tai yra pradiniai ir atviri svarstymai skirti pramonei, kuri gali nepradėti funkcionuoti dar daugelį metų į priekį. Kaip ir bet kuriame ekonomikos sektoriuje, kuriam ilgą laiką reikia didelių kapitalo investicijų, būtinas nuoseklus ir nuspėjamas reguliavimas. Asteroidų atveju, būtinas privačios nuosavybės teisės vaidmens kosminėje erdvėje patikslinimas, panašus į teises, sutartas tarp žmonijos ir tarptautinės bendruomenės pagal šiuolaikinį kosmoso įstatymą.
Ir, kaip matome kiekvieną dieną, galbūt gyvename laikais, kai svarbiau nei bet kada anksčiau numatyti pasaulinius iššūkius ir galimybes, įskaitant ankstyvą patikimų valdymo sistemų kūrimą.
Florian Rabitz yra Kauno technologijos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas, vykdantis tyrimus pasaulinio aplinkos valdymo, besiformuojančių technologijų ir tarptautinių institucijų vystymo srityse.
Eglė Butkevičienė yra profesorė ir mokslo prodekanė Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete. Ji tiria, bei skaito paskaitas apie pilietinę visuomenę, socialines inovacijas ir socialinį technologijų poveikį.
Projektą „Institucinis prisitaikymas prie technologinių pokyčių (ADAPT)“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT), dotacija Nr. P-MIP-19-513.
Vertė Vidas Vilčinskas (KTU).
