Ar esate pasiruošę krizėms? KTU tyrėja atskleidžia, kokio pasirengimo dar trūksta Lietuvos gyventojams

Spalio 7 d. Lietuvoje prasidėjo nacionalinės mobilizacijos sistemos patikrinimo pratybos, o spalio 13-ąją Jungtinės Tautos mini Tarptautinę atsparumo krizėms dieną (International Day for Disaster Risk Reduction). Tai puikūs priminimai tiek institucijoms, tiek gyventojams įsivertinti savo pasirengimą netikėtoms situacijoms.

Pratybų metu Lietuvoje institucijos kviečia gyventojus pasidomėti, ar namuose yra paruoštas būtiniausių daiktų išvykimo krepšys, ar žinomi artimiausi evakuacijos keliai bei informacijos šaltiniai, kuriais būtų galima pasikliauti kilus krizei, o Tarptautinės atsparumo krizėms dieną kviečiama atkreipti dėmesį į rizikų ir krizių prevenciją, skatinama didinti gyventojų  žinojimą apie globalias ir vietines rizikas bei pasirengimą galimoms krizėms ir jų pasekmėms.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad, nors Lietuvos gyventojai turi tam tikrų žinių apie pasirengimą krizėms, kai kuriose srityse šių žinių vis dar trūksta. KTU mokslininkai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Visuomenės pažeidžiamumo ir atsparumo krizėms socio-erdviniai veiksniai ir bendruomenių reagavimo į krizes potencialo stiprinimas“ (SERENITY), atliko Lietuvos gyventojų nuomonių tyrimą, kuriuo buvo siekiama sužinoti visuomenės atsparumo situaciją ir ją lemiančius veiksnius.

Trūksta žinių apie evakuacijos kelius ir namų parengimą

Apklausoje tirta, kokių žinių Lietuvos gyventojai turi ir kokių jiems trūksta krizių pasirengimui, taip pat klausta, kokius veiksmus jau yra atlikę.  Apklausa atlikta 2024 m. spalio 10–20 dienomis, ją atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Iš viso apklausti 1003 respondentai, o tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1%.

Tyrimo rezultatai parodė, kad maždaug pusė gyventojų žino, kas turi būti išvykimo krepšyje ir kaip paruošti maisto ir vandens atsargas. Tačiau gerokai mažesnė dalis apklaustųjų turi žinių, kaip paruošti savo namus (35%), kokie yra pilietinio pasipriešinimo būdai (26%), kaip elgtis, jei būtų paskelbta mobilizacija (24%) ar kur yra artimiausi evakuacijos keliai (14%).

Net 59% respondentų teigė turintys maisto atsargų, ši dalis didesnė tarp vyresnių nei 64 m. gyventojų (64%). Tarp jaunesnių gyventojų (18–34 metų amžiaus), atsargomis apsirūpinę 49% respondentų. Pusė gyventojų nurodė, kad turi vandens atsargų, tačiau miestuose tuo pasirūpinę tik 43% apklaustųjų. Tikėtina, kad apsirūpinimo maisto ir vandens atsargomis įpročius suformavo COVID-19 pandemija.

Svarbu pasirūpinti išoriniais elektros šaltiniais

Prof. dr. A. Balžekienė pabrėžia, kad Lietuvos gyventojams reikėtų skirti daugiau dėmesio energijos šaltinių prieinamumui tiems atvejams, jei dingų elektra ar internetas. Svarbios prieinamumo priemonės, kurias reikia turėti krizių atveju yra radijo imtuvas su atsarginėmis baterijomis ir  įkraunami išoriniai energijos šaltiniai. Tyrimo rezultatai rodo, kad Vilniaus miesto gyventojai dažniau turi radijo imtuvus (52%), nei kitų miestų gyventojai (34%), o įkraunamus išorinius elektros šaltinius dažniau turi jaunesni (18–34 m. – 36%,) nei vyresni (55 metų ir vyresni – 22%) gyventojai.

Tokios priemonės gali būti labai svarbios nenumatytų ekstremalių situacijų atveju. Pavyzdžiui, 2025 m. balandžio 28 d. Ispanijoje ir Portugalijoje įvyko didžiulis elektros energijos tiekimo sutrikimas – milijonai gyventojų liko be elektros kelias valandas. Daugelyje namų neveikė jokie elektronikos prietaisai – šildymo sistemos, internetas, telefonai – viskas nutrūko dėl bendros energetinės krizės. Tuomet radijo stotys, daugeliu atvejų veikusios su autonomiškais generatoriais, tapo vienintele gyventojams prieinama informacijos ir ryšio priemone.

Gyventojai taip pat naudojosi automobiliuose įrengtais radijo imtuvais, todėl kitas svarbus pasirengimo krizėms veiksmas – visuomet laikyti automobilio kuro baką pilną kuro, taip būnant pasiruošus įvairiems atvejams. Kaip paruošti savo namus ar ką susidėti į išvykimo krepšį galima sužinoti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje https://lt72.lt/.

Pastarųjų metų krizės – kaskaduojančios

Mokslininkai pastarųjų metų krizes ėmė vadinti kaskaduojančiomis, ar kitaip tariant – grandininės reakcijos krizėmis,  kai viena ekstremali situacija ar krizė gali sukelti kitą, net ir nutolusiose vietovėse. Pavyzdžiui, 2025 m. rugpjūčio mėnesį dėl labai smarkaus lietaus šešiose Lietuvos savivaldybėse buvo paskelbta ekstremalioji padėtis.

Stiprus lietus padarė didelę žalą žemės ūkiui, buvo sunaikinta dalis pasėlių, o tai lėmė mažesnes pajamas ir didesnes socialines bei ekonomines rizikas. Taip pat, buvo apgadinti tiltai, keliai ir paveldosaugos objektai. Keli tiltai buvo pavojingai išplauti, sukeldami tiesioginę grėsmę per juos besikeliantiems gyventojams.

„Kaskaduojančios krizės veikia infrastruktūrą, ekonomiką, gyventojus ir visuomenės atsparumą plačiąja prasme. Todėl gyventojų pasirengimas krizėms turėtų būti ne tik teorinis, bet ir praktiškai pritaikomas – svarbu ne vien žinoti, ką daryti, bet ir būti pasiruošus tai padaryti realiose situacijose, kurios gali būti labai skirtingos. Kuo daugiau pasirengsime šiandien – tuo saugesni būsime rytoj“, – teigia prof. dr. A. Balžekienė.

Projektas „Visuomenės pažeidžiamumo ir atsparumo krizėms socio-erdviniai veiksniai ir bendruomenių reagavimo į krizes potencialo stiprinimas” (SERENITY)“ (vadovė prof. dr. Aistė Balžekienė)  finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos, sutarties Nr. S-VIS-23-21.