Ančiasnapiai, orangutangai ir kvadratai sutraukė viso pasaulio semiotikus
Birželio pabaigoje praūžęs 13-asis Semiotikos kongresas stebino savo pranešėjų gausa ir įvairove, įdomiais pranešimais ir diskusijomis. Be gausybės semiotikų iš viso pasaulio, savo moksline ir gyvenimiška patirtimi dalinosi ir profesorius Basarab Nicolescu bei antropologė Birutė Galdikas.
B. Galdikas „Nepraleidžiu progos grįžti į Lietuvą“
Viena žymiausių pasaulio antropologių šitaip paaiškino savo dalyvavimą 13-ajame Semiotikos kongrese, kur skaitė pranešimą „Tarpspecifinio supratimo link“. Žinoma, ne tik noras grįžti į gimtinę atviliojo mokslininkę į Kauną. Ji džiaugėsi galimybe pasidalinti savo patirtimi
su kitų profesijų atstovais, nes pasak jos, orangutangų bendravimo supratimas, padeda suprasti ir bendravimą tarp žmonių.
„Šiais laikais, technologijų pagalba žmonės bando į save atkreipti kuo daugiau dėmesio, tam ir skirti socialiniai tinklai. Taip pat elgiasi ir orangutangai. Orangutangų patinai dažnai verčia medžius, kad sukeltų triukšmą, rėkia, kad parodytų statusą. Žmonės daro tą patį, tik civilizuotai“, – sako B. Galdikas.
Be komunikacijos įžvalgų, mokslininkė paminėjo ir prastesnę orangutangų situaciją, dėl kurios kalta ydinga palmių aliejaus industrija. „Vietiniai Borneo miškuose neturi nei dokumentų, nei kitų įrodymų, kad žemė priklauso jiems, dėl to ją praranda verslininkams. Na, o dėl derlingos žemės nykstant miškams, ir gyvūnai praranda namus“ – sako ji, paskatindama vengti palmių aliejaus turinčių produktų ir nepalaikyti palmių aliejaus verslo.
Akcentuojamas tarpdiscipliniškumas
Kitas kongreso svečias, Basarab Nicolescu skaitė pranešimą tema „Tarpdiscipliniškumas kaip sprendimas šiuolaikinio pasaulio iššūkiams“. Pirmadienį išgirsto pranešimo atgarsiai lydėjo konferencijos dalyvius ir vėliau, diskusijų ir kitų pranešimų pavidalu. Ir nenuostabu, viso kongreso simbolis buvo ančiasnapis – tarpdiscipliniškumo, integracijos ir paradoksų simbolis.
„Šiais laikais viską stengiamasi sudėti į skyrelius, viskas specializuota, tačiau tarpdiscipliniškumas tiesia tiltus tarp sričių, žmonių ir kultūrų, dėl to tam turėtume skirti daugiau dėmesio, kaip tai seniau darydavo universitetai“, – sako profesorius
.
Ypač sėkmingas renginys
Apie 500 semiotikų užpildė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto, Nacionalinio Kauno dramos teatro, meno galerijos, ir kitas Kauno erdves. „Tai buvo vienas iš geriausiai suorganizuotų kongresų, kokiame man teko dalyvauti. O aš dalyvavau daugybėje jų“, – sako Basarab Nicolescu.
Jam pritaria ir Tarptautinės Semiotikų Asociacijos prezidentas (IASS) Paul Cobley. „Akademinė aplinka tokiai konferencijai yra labai svarbi, nes dalinamasi būtent mokslo idėjomis, vyksta akademinio lygio diskusijos. Išgirdau daug gerų pranešimų, buvo nuostabi žurnalų mugė, labai džiaugiuosi Semiotikos instituto darbu“ pabrėžia prezidentas.
Kitas kongresas – Buenos Airėse
Tarptautinės semiotikų asociacijos sekretorius, garsus semiotikas Kristian Bankov sako, kad būsimo kongreso organizatoriai turi didžiulę užduotį, tiek norėdami pasivyti jau praėjusį renginį, tiek savo mastu. „Būsimo renginio organizatoriai turi į ką lygiuotis, tačiau reikia nepamirš
ti, kad Argentina yra visai kitoje pasaulio pusėje, todėl ir taisyklės – kitos“.
Jam pritaria ir šio kongreso organizatorius, Tarptautinio Semiotikos instituto direktorius Dario Martinelli.
„Jei didelė dalis semiotikų atvyko į Lietuvą net iš Brazilijos, kad sudalyvautų kongrese, tai galime tik numanyti, kiek žmonių atvyks į Buenos Aires, kurios Brazilijai tikrai arčiau nei Lietuva“, – mąsto jis. Taip pat pabrėžiama, kad ir semiotikos tradicijos Pietų Amerikoje labai senos, todėl tikimasi įsimintino ir produktyvaus kongreso.