Stojamasis egzaminas į KTU Muzikos technologijų studijų programą | 2023

Stojamasis egzaminas vyks liepos 10 d. 10 val. KTU SHMMF, A. Mickevičiaus g. 37 – 208 aud.

Svarbu! LAMA BPO sistemoje, prašymo pageidavimų sąraše, KTU „Muzikos technologijų“ studijų programą galima įrašyti likus ne mažiau kaip 24 valandos iki numatyto stojamojo egzamino datos, t.y. užsiregistruoti būtina iki liepos 9 d.

KTU Muzikos technologijų studijų programa – savo turiniu, bei pedagoginiu personalu unikali studijų programa Lietuvoje. Nors atrodo, kad programa jungia dvi labai skirtingas sritis – muziką ir technologijas, tačiau šių dienų muzikos bei apskritai pramogų industrijoje technologijos yra labai svarbi dedamoji. Studentai studijuoja muzikos kalbą, akustikos pagrindus, meno produkcijos autorinę teisę, garso technologijų ir sintezės pagrindus, elektros įtaisų veikimo pagrindus, muzikos programinę įrangą, interpretacijos, improvizacijos pagrindus, muzikos įrašų režisūrą, garso ir vaizdo reklamos projektavimą.

Praktikos metu susipažįstama su techninės ir programinės garso ir vaizdo programine įranga, įrašo atlikimo tvarka, jo paruošimu leidybai, įgyjami praktiniai gebėjimai, reikalingi atliekant muzikos įrašus ir įgarsinant renginius, kuriuose naudojama įvairi techninė įranga. Muzikos technologijų programos absolventai yra puikiai vertinami darbdavių, tad pakankamai nesunkiai įsidarbina. Pagrindiniai darbdaviai: televizijos, radijo stotys, koncertų techninio aptarnavimo kompanijos, garso įrašų studijos.

Stojamojo egzamino eiga

Stojamąjį egzaminą sudaro dvi dalys: gebėjimų testas (80%), kurį sudaro specialybės kompetencijų patikrinimas, garso įrašų muzikinė analizė, triukšminių įrašų testas, garso įrašų techninė analizė, garsinio scenarijaus rašymas filmo ištraukai ir motyvacinis pokalbis (20%) studijų programos klausimais.

GEBĖJIMŲ TESTAS:

1. Specialybės kompetencijų patikrinimas. Tikrinamas stojančiojo garsinių planų suvokimas. Klausomasi muzikinių garso įrašų. Stojantieji turės raštu teisingai nurodyti skambančių įrašų žanrą, stilių, instrumentų sąstatą, atpažinti ir įvardinti skambančius  instrumentus ar balsus. Vertinamas stojančiojo gebėjimas girdėti, atpažinti bei lokalizuoti muzikinius instrumentus esant įvairioms sudėtims. Teste skambės 4 skirtingi muzikiniai pavyzdžiai.
2. Elementarioji muzikos teorija. Stojantysis turi žinoti natas, intervalus, pažinti akordus. Tikrinamos ir vertinamos stojančiojo muzikos teorijos žinios. Testą sudaro 2 skirtingos užduotys.
3. Klausomasi keleto skirtingų garso įrašų. Stojantysis privalo raštu apibūdinti ir įvertinti jų garso kokybę, išgirsti ir nustatyti įvairius garso įrašų defektus. Tikrinamos stojančiojo elementariosios techninės žinios, pastabumas, klausa, gebėjimai išgirsti skirtumus tarp garso įrašų. Pateikiami 3 skirtingi pavyzdžiai.
4. Garsinis scenarijus. Rodoma kelių minučių trukmės filmo ištrauka be garso. Pažiūrėjęs ištrauką keletą kartų, stojantysis privalo parašyti jai garsinį scenarijų, t. y. kaip jis minėtą ištrauką įgarsintų. Scenarijus rašomas laisva forma pagal duotą ištraukos kadruotę. Užduotis padeda geriau suvokti stojančiojo kūrybines galimybes, talentą, garsinį mąstymą.

MOTYVACINIS POKALBIS

Stojantiesiems į šią studijų programą nurodomos gairės – kodėl juos sudomino ši specialybė, kokia stojančiojo patirtis susijusi su muzikos technologijų specialybe, kaip stojantysis įsivaizduoja savo darbą po studijų, kokia garso režisūros sritis juos labiausiai traukia, domina.

Motyvacinis pokalbis leidžia susipažinti su stojančiojo gebėjimu sklandžiai reikšti mintis, padeda geriau suprasti jo motyvus studijuoti pasirinktą profesiją. Įvertinamas stojančiojo asmeninis tinkamumas profesijai.

Atsiliepimas

Absolventė, „Baltic Mobile Revords“ garso režisierė Aleksandra Kerienė apie studijas: „Įgytas universitetinis išsilavinimas KTU buvo labai tvirtas žingsnis mano karjeros pradžioje. Studijos suteikė gebėjimą ne tik pritaikyti išmoktas tiesas kasdieniniame darbe, bet ieškoti ir matyti platesnes galimybes, mąstyti ir kurti sau profesionalią erdvę, kurioje galiu realizuoti save. Įvairiapusiškas studijų kontekstas suteikė žinių skirtingose garso režisūros sferose – tai padeda dirbti su įvairiais projektais, taikyti savo žinias tiek televizijos transliacijose, tiek gilinantis į man asmeniškai įdomiausią garso režisūros sritį – akademinės muzikos įrašus. Taip pat studijos suteikė galimybę pažinti ir bendradarbiauti su įdomiais žmonėmis, menininkais. Studijavimo metu sukurta kontaktų bazė yra vertingas lobis mano kasdieniniame profesiniame gyvenime“.