Edukacinės kompetencijos centras

Draugas ar priešas? Chat GPT panaudojimo galimybės mokymo procese

Išpopuliarėjus Chat GPT, gali atrodyti, kad rašymo užduotys mokyklose netenka prasmės. Jei mokiniai užduotis, skirtas jų kritinio ir sisteminio mąstymo, kūrybiškumo, analizės gebėjimų ugdymui, atlieka ne patys, šie gebėjimai nėra ugdomi. Tačiau ar Chat GPT yra tik priešas? Ar šio dirbtiniu intelektu grįsto įrankio naudojimas mokykloje automatiškai reiškia ugdymo ir ugdymosi pabaigą?

Kviečiame į paskaitą, kurios metu susipažinsime su įvairiais dirbtinio intelekto įrankiais ir jų pasitelkimo galimybes mokymo turinio rengimui, pamokų planavimui, užduočių formavimui, gebėjimų ugdymui. Taip pat pasidalinsime praktiniais užduočių pavyzdžiais bei moksliniais tyrimais grįstomis rekomendacijomis.

Paskaitos temos:

• Skirtingus skaitmeninius įrankius bei jų galimybes ir su jais susijusius etinius, duomenų apsaugos ir turinio autorystės aspektus;
• Aktyvaus mokymosi strategijas ir metodus, kurie leistų kūrybiškai pasitelkti skaitmeninius dirbtinio intelekto įrankius kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir analizės gebėjimų ugdymui;
• Kaip kurti užduotis ir įvairių mokymo dalykų pamokų turinį, su konkrečiais pavyzdžiais;
• Kaip pasitelkti skaitmeninius dirbtiniu intelektu grįstus, turinį ir tekstą generuojančius, įrankius pamokų metu.

Paskaitą veda KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė Prof. dr. Ramunė Kasperė.

Apie lektorę: Ramunė Kasperė yra Kauno technologijos universiteto profesorė ir humanitarinių mokslų daktarė, nacionalinių ir tarptautinių mokslo ir studijų projektų vadovė ir tyrėja, yra parengusi daugiau nei 50 mokslo publikacijų, vadovėlį „Vertimas, tekstas, technologijos“, mokomųjų knygų, metodinių priemonių, mokslinio teksto vertimų, skaito pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose, veda paskaitas ir patirties dalinimosi seminarus įvairiuose pasaulio universitetuose. Ji taip pat yra edukologijos ir filologijos krypčių mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narė, mokslo žurnalo „Kalbų studijos“ vyriausioji redaktorė. 

Paskaitos įrašas

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo instrumentų konstravimas matematikos pamokose pradinėse klasėse

Kiekvienas mokinys – net pradinukas – nori būti pozityviai ir tinkamai vertinamas pagal savo pastangas, gebėjimus, pasiekimus ir pažangą. Mokinių pasiekimai, asmenybės gebėjimų ir nuostatų raida, tolesnis mokymasis daugeliu atvejų priklauso nuo to, kaip kiekvienas yra vertinamas mokykloje.

Ką apie pradinio ugdymo matematikos pasiekimų ir pažangos vertinimo instrumentus šiandien turėtų žinoti mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai? Kokias praktines įžvalgas ir įrankius siūlo šioje srityje tyrimus atliekantys mokslininkai?

Paskaitos temos:

• Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo instrumentų konstravimas.
• Tarpinis vertinimas.
• Matematikos pažangos testai, sandaros reikalavimai ir užduočių kokybiniai reikalavimai.

Paskaitą veda KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė doc. dr. Irina Klizienė.

Apie lektorę: Dr. Irina Klizienė nuo 2013 m. dirba KTU Edukologijos tyrimų grupėje. Po disertacijos gynimo parengė 80 publikacijų. Mokslinės veiklos patirtį kaupė vykdydama projektus: 2019-2021 m. „Mokyklos vadovo lyderystės raiškos įtaka pradinių klasių mokinių matematikos mokymosi pasiekimams“  ir „Mokyklos ugdymo turinio kaitos tyrimas ir rekomendacijų parengimas”; 2019-2020 m. „Vaiko individualios pažangos stebėjimo ir vertinimo analitinis tyrimas“. 2017-2018 m. vadovavo studentų moksliniams tyrimams „Pradinių klasių mokinių fizinio aktyvumo sąsajos su matematikos mokymosi pasiekimais, taikant inovatyvias kūno kultūros pamokas” ir “Pradinių klasių mokinių fizinio aktyvumo ir jam įtaką darančių edukacinių veiksnių sąsajos su matematikos mokymosi pasiekimais”. Kūno kultūros vadovėlių pradinėms klasėms bendraautorė. Mokslininkė yra sukaupusi vertingos pradinių klasių mokinių matematikos mokymo(si) pasiekimų validaus ir patikimo vertinimo, testų kūrimo, mokinių testavimo proceso organizavimo patirties.

Mokinių pasiekimai ir motyvacija nelygioje visuomenėje: kaip stiprinti pažeidžiamiausius?

Socialinė nelygybė anksti paliečia vaikų ir paauglių ugdymo(si) rezultatus. Lietuvos mokinių pasiekimų duomenys ir motyvacijos tyrimai atskleidžia nepalankią mokinių, susiduriančių su nepritekliais, padėtį. Vis dėlto šiandien mokslininkai kalba ne tik apie socioekonominių nepriteklių neigiamą poveikį, bet ir apie anksti su nepritekliais susiduriančiųjų stiprybes.

Ką apie socialinę nelygybę ir jos poveikį mokiniams šiandien turėtų žinoti mokytojai, švietimo pagalbos specialistai? Kaip edukacinėje aplinkoje galima stiprinti su nepritekliais susiduriančių mokinių mokymosi motyvaciją ir akademinį atsparumą? Kokias praktines įžvalgas ir įrankius siūlo šioje srityje tyrimus atliekantys mokslininkai?

Apie tai kalbės KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė, psichologė dr. Rasa Erentaitė, su komanda tyrinėjanti Lietuvos mokinių akademinius pasiekimus ir motyvaciją.

Paskaitos įrašas:

Šiuo el. paštu: tikslulab@ktu.lt galima registruotis norint išbandyti pasiekimų atotrūkio stebėsenos įrankio prototipą (didesnėms mokykloms, kuriose tarp 2021-2022 m. aštuntokų buvo gaunančių nemokamą maitinimą ir kurių pažymiai yra suvesti ŠVIS sistemoje).

Kaip nepamesti galvos ir atminties? Atminties lavinimas per aktyvią fizinę veiklą ir kiti patarimai užmaršuoliams.

doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė 

Kažkur pasidėjote mėgstamiausią savo rašiklį ir niekur nerandate, o po kiek laiko pamatote, kad laikote jį rankoje? Automobilio raktelius padėjote į šaldytuvą?  Galima vardinti ir vardinti begales tokių kurioziškų situacijų, su kuriomis susiduria žmonės, neprisimindami vieno ar kito dalyko. Ir mes pamirštame, nerandame, neatsimename, užduotis būtinai turime užsirašyti, kad atliktume jas laiku. Taigi gal būtų naudinga pasidomėti atminties lavinimo būdais?

Rutina ir naujovių stoka yra smegenų priešai. Kognityvinė stimuliacija, pvz., naujos ir netikėtos patirtys ar kitos naujovės, gali pagerinti smegenų sveikatą ir protines savybes, nes skatina naujų jungčių tarp smegenų ląstelių, vadinamų neuronais, susidarymą. Mokymasis ir naujos patirtys palaiko neuroplastiškumą – smegenų savybę keistis, formuoti naujas ir panaikinti senas nenaudojamas neuronines jungtis ir tokiu būdu išsaugoti naują informaciją. Žinoma, svarbi ir mityba. Tiek cukrus, tiek sotieji riebalai slopina naujų smegenų ląstelių susidarymą, blogina kognityvines funkcijas, tokias kaip atmintis ir dėmesio sutelkimas, ypač prisideda prie su amžiumi susijusių kognityvinių funkcijų blogėjimo bei kelia riziką susirgti Alzheimerio liga ir demencija.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė papasakos apie naujausius mokslinius atradimus dėmesio gerinimo ir atminties lavinimo srityse, supažindins su strategijomis trumpalaikės ir ilgalaikės atminties lavinimui, dėmesio telkimui, padės jas išbandyti praktiškai. Kalbėsime apie fizinį aktyvumą ir  miegą: vienus iš veiksmingiausių būdų pagerinti smegenų sveikatą.

Paskaitos įrašas:

Kaip mokyti mokymosi strategijų?

doc. dr. Aldona Augustinienė 

Tikimasi, kad šiuolaikinėse švietimo sistemose besimokantieji bus savarankiškesni ir iniciatyvūs, įvertindami mokymosi medžiagą ir suprasdami turinį. Bet kaip besibaigiant mokslo metams išlaikyti norą mokytis, kaip kurstyti aistrą sužinoti daugiau? Norint padėti mokiniams sėkmingai mokytis svarbu skatinti ir tobulinti jų mokymosi strategijas. Dabartiniai psichologiniai ir pedagoginiai tyrimai rodo, kad dauguma vaikų neturi veiksmingų mokymosi strategijų, nes jų neišmoksta mokykloje. Mokytojams svarbu numatyti, kokios mokymosi strategijos reikalingos mokiniams, kad jie galėtų paveikiai ir savarankiškai mokytis. Terminas „mokymosi strategijos“ apibrėžia tikslinius procesus, kurie iš pradžių taikomi sąmoningai, o po to palaipsniui automatizuojami. Mokymosi strategijas reikia sistemingai aiškinti, plėtoti, kad mokiniai, baigdami mokyklą, gebėtų taikyti visą jų repertuarą pagal savo tikslus ir situaciją, kurioje jie yra. Mokytojai gali padėti savo mokiniams išvengti neveiksmingų mokymosi įpročių ir įgyti naudingų savo mokymosi rezultatams pagerinti.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto doc. dr. Aldona Augustinienė padės praktiškai išbandyti moksliškai pagrįstą ir eksperimentais išbandytą mokymosi strategijų aiškinimo ir įtvirtinimo algoritmą. Siekdami išmokyti mokinius būti dėmesingus savo mokymosi gebėjimams, aktyviai siekti žinių, mokytojai patys aktyviau mąsto, kaip jie moko ir kaip ugdo kiekvieno mokinio mokymosi potencialą. Jie derina ir suderina įvairias taktikas, kad mokiniai ne tik išmoktų daugiau, geriau ir greičiau, bet ir mokytųsi protingiau.

Paskaitos įrašas:

Ar norėtumėte mokiniams pasiūlyti įdomesnį mokymosi turinį ir pamokose taikyti vieną moderniausių ir aktyviausių kalbos mokymosi metodų? Ar domitės kalbų mokymosi naujovėmis ir technologiniais sprendimais? Jei taip, maloniai kviečiame į naują KTU Edukacinės kompetencijos centro mokymų programą – „Projektinis užsienio kalbų mokymas“. Vietų skaičius ribotas.

Projektinis mokymas – vis didesnį populiarumą įgaunantis aktyvaus mokymo(si) metodas, kurio vertė ypač aktuali šiandien, kai auga darbų, paremtų projektais ir komandiniu darbu, skaičius. Šis metodas leidžia besimokantiems patobulinti svarbiausių XXI amžiaus gebėjimų rinkinį: bendradarbiavimą, kritinį mąstymą ir problemų sprendimą, skaitmeninį raštingumą, kūrybiškumą ir divergentinį mąstymą. Kalbų mokyme projektinis mokymas atitinka ir naujausią kalbų mokymosi prieigą (remiantis atnaujintais Bendraisiais Europos kalbų metmenimis) – veiklos atlikimu paremtą mokymąsi, kur kalbos mokymasis yra suprantamas kaip besimokančiųjų veikimas kartu, kolektyvinių žinių ir bendro rezultato kūrimas. Empiriniai tyrimai rodo, kad besimokančiųjų įtraukimas į projektą, apimantį ilgesnį laikotarpį besitęsiančių kalbos mokymosi užduočių ciklą, kurio metu jie prasmingai naudoja kalbą ir sukuria bendrą mokymosi produktą, kelia mokinių motyvaciją ir leidžia pasiekti puikių rezultatų.

Nuo „deserto” iki „pagrindinio patiekalo”

Nors mokytojai dažnai įtraukia mokinius į projektus, tai dažniausiai būna tik „desertas” arba kalbos praktikavimasis atliekant bendras veiklas. Norint tinkamai įgyvendinti šį metodą (kaip „pagrindinį patiekalą”), būtina integruoti svarbiausius bei naujausius moksliniais tyrimais pagrįstus tikro projektinio mokymo metodo elementus ir pridėti kalbinės dalies elementą. Šių mokymų tikslas yra pristatyti šiuos elementus ir kartu parodyti, kaip kalbinės dalies užduočių kūrimui pasinaudoti atnaujintomis užsienio kalbų bendrosiomis programomis. Didelis dėmesys bus skirtas parodyti, kaip integruoti įvairius technologinius sprendimus į kalbų mokymo(si) procesą ir valdyti bendradarbiavimo procesą (paruošti jam, teikti paramą / pagalbą proceso metu ir jį vertinti).

Šešių dienų mokymų metu mokytojai turės galimybę ne tik įgyti teorinių žinių ir susipažinti su Lietuvos ir užsienio mokytojų projektų pavyzdžiais, bet ir grupelėse susikurti savo projektus bei susipažinti su kitų dalyvių projektais, kuriuos galės įgyvendinti klasėje su mokiniais per 30 proc. laiką, numatytą įgyvendinti pasirenkamą mokymosi turinį.

Mokymų laikas: pakartotinių mokymų data dar nepaskelbta.

Mokymai vyksta:  vieną kartą per savaitę (6 susitikimai).

Mokymų kaina: 96 eurai

Daugiau informacijos apie mokymų turinį: https://forms.gle/jo4V2wuyMgGG2Y7F8

Dėl mokymų kreiptis: donate.lisaite@ktu.lt 

Apie lektores:

Dr. Evelina Jaleniauskienė yra KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorė ir anglų k. mokytoja metodininkė, kuri prisidėjo prie užsienio kalbų bendrųjų programų atnaujinimo. Projektinio užsienio kalbų mokymo kvalifikaciją lektorė įgijo Užsienio kalbų mokymosi ir tyrimų centre (Jutos universitetas) ir Nacionaliniame užsienio kalbų mokymo išteklių centre, JAV.

Donata Lisaitė yra KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorė; studijuoja KTU ir Antverpeno universiteto (Belgija) edukologijos krypties dvigubo laipsnio doktorantūros programoje. Lektorės pagrindinė tyrimų sritis yra transkalbystė ir integruotas dalyko ir kalbos mokymas (angl. CLIL) viduriniame mokyme.

Kauno technologijos universiteto Edukacinės kompetencijos centras ir E. mokymosi technologijų centras vykdo nuotolinę pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą „Finansinio raštingumo ugdymo pagrindai“ (40 akad. val.). Ši programa – bendra Lietuvos banko, Lietuvos Junior Achievement, „Sodros“, Užimtumo tarnybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva, globojama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Mokymuose kvalifikaciją ankstesniuose projekto etapuose tobulino 279 pedagogai iš visos Lietuvos; mokymus vedė 12 lektorių iš anksčiau minėtų įstaigų. Programos dalyviai išsamiai susipažino su šių įstaigų veikla ir jų teikiama metodine medžiaga pedagogams ir mokiniams. Programoje buvo apžvelgta turto ir pajamų deklaravimo pagrindai, papildomo pensijų kaupimo naujovės, mokesčių mokėtojų teisės ir pareigos, asmeninių finansų valdymo principai, inovacijos finansų sektoriuje, socialinio verslo kūrimo patirtis ir kt. 

Džiaugiamės aktyviu pedagogų dalyvavimu ir puikiais atsiliepimais apie programą. Planuojama, kad nuotolinė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa „Finansinio raštingumo ugdymo pagrindai“ bus vykdoma ir 2022 m. rudenį. 

Dalyvavimas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programoje „Finansinio raštingumo ugdymo pagrindai“ 2022 metais buvo nemokamas.