Edukacinės kompetencijos centras

Programa skirta pradinių klasių mokytojams, siekiantiems gilinti ir plėsti dalykines bei didaktines kompetencijas, tobulinti gebėjimą atpažinti mokinių matematikos mokymosi sunkumus, taikyti efektyvias įveikos strategijas ir skatinti mokinių metakognityvinių gebėjimų, problemų sprendimo bei matematinio mąstymo ugdymą pagal atnaujintas pradinio ugdymo matematikos programas.

Programos apimtis – 10 studijų kreditų (270 akademinių valandų).

Temos:

• Mokinių matematikos mokymosi sunkumų diagnozė ir analizė.
• Personalizuotas mokymasis ir diferencijuotos užduotys.
• Matematinio mąstymo, problemų sprendimo ir metakognityvinių gebėjimų skatinimas.
• Įveikos strategijų kūrimas ir taikymas klasėje.
• Aktyvios ir inovatyvios mokymo metodikos pradiniame ugdyme.
• Mokinių pasiekimų vertinimas ir refleksija.
• Skaitmeninių įrankių ir išteklių integracija.
• Bendradarbiavimas su tėvais ir švietimo bendruomene.
• Įtraukiojo ugdymo metodų taikymas.
• Praktinė mokytojo refleksija ir gerosios patirties sklaida.

Programos nauda:

• Pagilinsite dalykines ir didaktines kompetencijas bei įgisite naujų praktinių gebėjimų matematikos ugdymui.
• Skatinsite aktyvų mokinių mokymąsi, diferencijuotą ugdymą, interaktyvių metodų taikymą ir skaitmeninių išteklių naudojimą.
• Dalyviai galės pritaikyti žinias savo mokyklose, taip pat dalyvauti papildomose projekto dirbtuvėse.
• Baigę programą dalyviai gaus kompetencijų tobulinimo pažymėjimą.
• Programos įvertinimas gali būti įskaitytas bakalauro ir profesinių pedagoginių studijų programose, įskaitant modulius: Mokymas ir mokymasis / Didaktika (3 kred.), Ugdymo proceso dizainas / Ugdymo programų planavimas ir realizavimas (2 kred.), Raidos psichologija (2 kred.), Bendroji neuropsichologija / Ugdymo psichologija (3 kred.).

📅 Programos pradžia – 2025 m. spalio 20 d. Registracija jau paskelbta – https://shorturl.at/8G6y6

Daugiau informacijos apie programą: https://shorturl.at/YGanD

📞 Kontaktai pasiteiravimui:
Tel. +370 682 91750
El. paštas: shmmf.ekc@ktu.lt

Programa skirta matematikos mokytojams, dirbantiems su (itin) gabių 5–8 klasių mokiniais, siekiantiems gilinti dalykines ir didaktines kompetencijas, tobulinti gebėjimą taikyti pažangius mokymo metodus ir skatinti gabiausių mokinių potencialo realizavimą.

Programos apimtis – 5 studijų kreditai (135 akademinės valandos).

Temos:

• Matematinio ugdymo scenarijų kūrimas dirbant su gabiais mokiniais.
• Probleminė ir projektinė matematika 5–8 klasėse.
• Matematikos olimpiadinės užduotys ir jų analizė.
• Individualizuotas ir diferencijuotas mokinių ugdymas.
• Skaitmeninių išteklių ir interaktyvių metodų taikymas matematikos pamokose.

Programos nauda:

• Pagilinsite dalykines ir didaktines kompetencijas, įgisite naujų praktinių gebėjimų dirbant su gabiais mokiniais.
• Skatinsite aktyvų mokinių mokymąsi, diferenciaciją ir interaktyvių metodų taikymą.
• Galimybė pritaikyti žinias olimpiadų, konkursų ir STEAM veiklose.
• Baigę programą gausite kompetencijų tobulinimo pažymėjimą.
• Programos įvertinimas gali būti įskaitytas KTU studijų programose: „Mokyklinė matematika“ – 2 kred. „Matematikos didaktika ir mokymo tyrimai“ – 1 kred., Ugdymo psichologija ir pedagoginės praktikos užduotys“ – 2 kred.

📅 Programos pradžia – 2025 m. lapkričio 17 d. Registracija – netrukus.

📞 Kontaktai pasiteiravimui:
Tel. +370 682 91750
El. paštas: shmmf.ekc@ktu.lt

Programa skirta fizikos, informatikos, inžinerinių ir taikomųjų technologijų, chemijos bei matematikos mokytojams, siekiantiems gilinti dalykines ir didaktines kompetencijas, tobulinti gebėjimą taikyti praktinę elektroniką ugdymo procese ir skatinti mokinių projektinę veiklą.

Programos apimtis – 5 studijų kreditai (135 akademinės valandos).

Temos: Elektronikos projektų vystymas ir taikymas pamokose. Jutiklių ir mikrovaldiklių integracija. Skaitmeninės ir analoginės elektronikos pagrindai. STEAM principų taikymas elektronikos projektuose. Praktinių įgūdžių ugdymas dirbant su Arduino platforma.

Programos nauda:

• Pagilinsite dalykines ir didaktines kompetencijas, įgisite naujų praktinių gebėjimų kurti interaktyvius mokinių projektus, skatinsite mokinių kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius.
• Žinias galėsite pritaikyti STEAM, konkursų ir mokyklinių projektų veiklose.
• Baigę programą gausite kompetencijų tobulinimo pažymėjimą.
• Programos įvertinimas KTU studijų programose: „Mokyklinė fizika“ – 2 kred., „Technologijų didaktika“ – 2 kred., „STEAM projektų kūrimas“ – 1 kred.

📅 Programa šiuo metu akredituojama. Apie registracijos pradžią informuosime artimiausiu metu.

📞 Kontaktai pasiteiravimui:
Tel. +370 682 91750
El. paštas: shmmf.ekc@ktu.lt

Draugas ar priešas? Chat GPT panaudojimo galimybės mokymo procese

Išpopuliarėjus Chat GPT, gali atrodyti, kad rašymo užduotys mokyklose netenka prasmės. Jei mokiniai užduotis, skirtas jų kritinio ir sisteminio mąstymo, kūrybiškumo, analizės gebėjimų ugdymui, atlieka ne patys, šie gebėjimai nėra ugdomi. Tačiau ar Chat GPT yra tik priešas? Ar šio dirbtiniu intelektu grįsto įrankio naudojimas mokykloje automatiškai reiškia ugdymo ir ugdymosi pabaigą?

Kviečiame į paskaitą, kurios metu susipažinsime su įvairiais dirbtinio intelekto įrankiais ir jų pasitelkimo galimybes mokymo turinio rengimui, pamokų planavimui, užduočių formavimui, gebėjimų ugdymui. Taip pat pasidalinsime praktiniais užduočių pavyzdžiais bei moksliniais tyrimais grįstomis rekomendacijomis.

Paskaitos temos:

• Skirtingus skaitmeninius įrankius bei jų galimybes ir su jais susijusius etinius, duomenų apsaugos ir turinio autorystės aspektus;
• Aktyvaus mokymosi strategijas ir metodus, kurie leistų kūrybiškai pasitelkti skaitmeninius dirbtinio intelekto įrankius kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir analizės gebėjimų ugdymui;
• Kaip kurti užduotis ir įvairių mokymo dalykų pamokų turinį, su konkrečiais pavyzdžiais;
• Kaip pasitelkti skaitmeninius dirbtiniu intelektu grįstus, turinį ir tekstą generuojančius, įrankius pamokų metu.

Paskaitą veda KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė Prof. dr. Ramunė Kasperė.

Apie lektorę: Ramunė Kasperė yra Kauno technologijos universiteto profesorė ir humanitarinių mokslų daktarė, nacionalinių ir tarptautinių mokslo ir studijų projektų vadovė ir tyrėja, yra parengusi daugiau nei 50 mokslo publikacijų, vadovėlį „Vertimas, tekstas, technologijos“, mokomųjų knygų, metodinių priemonių, mokslinio teksto vertimų, skaito pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose, veda paskaitas ir patirties dalinimosi seminarus įvairiuose pasaulio universitetuose. Ji taip pat yra edukologijos ir filologijos krypčių mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narė, mokslo žurnalo „Kalbų studijos“ vyriausioji redaktorė. 

Paskaitos įrašas

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo instrumentų konstravimas matematikos pamokose pradinėse klasėse

Kiekvienas mokinys – net pradinukas – nori būti pozityviai ir tinkamai vertinamas pagal savo pastangas, gebėjimus, pasiekimus ir pažangą. Mokinių pasiekimai, asmenybės gebėjimų ir nuostatų raida, tolesnis mokymasis daugeliu atvejų priklauso nuo to, kaip kiekvienas yra vertinamas mokykloje.

Ką apie pradinio ugdymo matematikos pasiekimų ir pažangos vertinimo instrumentus šiandien turėtų žinoti mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai? Kokias praktines įžvalgas ir įrankius siūlo šioje srityje tyrimus atliekantys mokslininkai?

Paskaitos temos:

• Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo instrumentų konstravimas.
• Tarpinis vertinimas.
• Matematikos pažangos testai, sandaros reikalavimai ir užduočių kokybiniai reikalavimai.

Paskaitą veda KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė doc. dr. Irina Klizienė.

Apie lektorę: Dr. Irina Klizienė nuo 2013 m. dirba KTU Edukologijos tyrimų grupėje. Po disertacijos gynimo parengė 80 publikacijų. Mokslinės veiklos patirtį kaupė vykdydama projektus: 2019-2021 m. „Mokyklos vadovo lyderystės raiškos įtaka pradinių klasių mokinių matematikos mokymosi pasiekimams“  ir „Mokyklos ugdymo turinio kaitos tyrimas ir rekomendacijų parengimas”; 2019-2020 m. „Vaiko individualios pažangos stebėjimo ir vertinimo analitinis tyrimas“. 2017-2018 m. vadovavo studentų moksliniams tyrimams „Pradinių klasių mokinių fizinio aktyvumo sąsajos su matematikos mokymosi pasiekimais, taikant inovatyvias kūno kultūros pamokas” ir “Pradinių klasių mokinių fizinio aktyvumo ir jam įtaką darančių edukacinių veiksnių sąsajos su matematikos mokymosi pasiekimais”. Kūno kultūros vadovėlių pradinėms klasėms bendraautorė. Mokslininkė yra sukaupusi vertingos pradinių klasių mokinių matematikos mokymo(si) pasiekimų validaus ir patikimo vertinimo, testų kūrimo, mokinių testavimo proceso organizavimo patirties.

Mokinių pasiekimai ir motyvacija nelygioje visuomenėje: kaip stiprinti pažeidžiamiausius?

Socialinė nelygybė anksti paliečia vaikų ir paauglių ugdymo(si) rezultatus. Lietuvos mokinių pasiekimų duomenys ir motyvacijos tyrimai atskleidžia nepalankią mokinių, susiduriančių su nepritekliais, padėtį. Vis dėlto šiandien mokslininkai kalba ne tik apie socioekonominių nepriteklių neigiamą poveikį, bet ir apie anksti su nepritekliais susiduriančiųjų stiprybes.

Ką apie socialinę nelygybę ir jos poveikį mokiniams šiandien turėtų žinoti mokytojai, švietimo pagalbos specialistai? Kaip edukacinėje aplinkoje galima stiprinti su nepritekliais susiduriančių mokinių mokymosi motyvaciją ir akademinį atsparumą? Kokias praktines įžvalgas ir įrankius siūlo šioje srityje tyrimus atliekantys mokslininkai?

Apie tai kalbės KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė, psichologė dr. Rasa Erentaitė, su komanda tyrinėjanti Lietuvos mokinių akademinius pasiekimus ir motyvaciją.

Paskaitos įrašas:

Šiuo el. paštu: tikslulab@ktu.lt galima registruotis norint išbandyti pasiekimų atotrūkio stebėsenos įrankio prototipą (didesnėms mokykloms, kuriose tarp 2021-2022 m. aštuntokų buvo gaunančių nemokamą maitinimą ir kurių pažymiai yra suvesti ŠVIS sistemoje).

Kaip nepamesti galvos ir atminties? Atminties lavinimas per aktyvią fizinę veiklą ir kiti patarimai užmaršuoliams.

doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė 

Kažkur pasidėjote mėgstamiausią savo rašiklį ir niekur nerandate, o po kiek laiko pamatote, kad laikote jį rankoje? Automobilio raktelius padėjote į šaldytuvą?  Galima vardinti ir vardinti begales tokių kurioziškų situacijų, su kuriomis susiduria žmonės, neprisimindami vieno ar kito dalyko. Ir mes pamirštame, nerandame, neatsimename, užduotis būtinai turime užsirašyti, kad atliktume jas laiku. Taigi gal būtų naudinga pasidomėti atminties lavinimo būdais?

Rutina ir naujovių stoka yra smegenų priešai. Kognityvinė stimuliacija, pvz., naujos ir netikėtos patirtys ar kitos naujovės, gali pagerinti smegenų sveikatą ir protines savybes, nes skatina naujų jungčių tarp smegenų ląstelių, vadinamų neuronais, susidarymą. Mokymasis ir naujos patirtys palaiko neuroplastiškumą – smegenų savybę keistis, formuoti naujas ir panaikinti senas nenaudojamas neuronines jungtis ir tokiu būdu išsaugoti naują informaciją. Žinoma, svarbi ir mityba. Tiek cukrus, tiek sotieji riebalai slopina naujų smegenų ląstelių susidarymą, blogina kognityvines funkcijas, tokias kaip atmintis ir dėmesio sutelkimas, ypač prisideda prie su amžiumi susijusių kognityvinių funkcijų blogėjimo bei kelia riziką susirgti Alzheimerio liga ir demencija.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė papasakos apie naujausius mokslinius atradimus dėmesio gerinimo ir atminties lavinimo srityse, supažindins su strategijomis trumpalaikės ir ilgalaikės atminties lavinimui, dėmesio telkimui, padės jas išbandyti praktiškai. Kalbėsime apie fizinį aktyvumą ir  miegą: vienus iš veiksmingiausių būdų pagerinti smegenų sveikatą.

Paskaitos įrašas:

Kaip mokyti mokymosi strategijų?

doc. dr. Aldona Augustinienė 

Tikimasi, kad šiuolaikinėse švietimo sistemose besimokantieji bus savarankiškesni ir iniciatyvūs, įvertindami mokymosi medžiagą ir suprasdami turinį. Bet kaip besibaigiant mokslo metams išlaikyti norą mokytis, kaip kurstyti aistrą sužinoti daugiau? Norint padėti mokiniams sėkmingai mokytis svarbu skatinti ir tobulinti jų mokymosi strategijas. Dabartiniai psichologiniai ir pedagoginiai tyrimai rodo, kad dauguma vaikų neturi veiksmingų mokymosi strategijų, nes jų neišmoksta mokykloje. Mokytojams svarbu numatyti, kokios mokymosi strategijos reikalingos mokiniams, kad jie galėtų paveikiai ir savarankiškai mokytis. Terminas „mokymosi strategijos“ apibrėžia tikslinius procesus, kurie iš pradžių taikomi sąmoningai, o po to palaipsniui automatizuojami. Mokymosi strategijas reikia sistemingai aiškinti, plėtoti, kad mokiniai, baigdami mokyklą, gebėtų taikyti visą jų repertuarą pagal savo tikslus ir situaciją, kurioje jie yra. Mokytojai gali padėti savo mokiniams išvengti neveiksmingų mokymosi įpročių ir įgyti naudingų savo mokymosi rezultatams pagerinti.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto doc. dr. Aldona Augustinienė padės praktiškai išbandyti moksliškai pagrįstą ir eksperimentais išbandytą mokymosi strategijų aiškinimo ir įtvirtinimo algoritmą. Siekdami išmokyti mokinius būti dėmesingus savo mokymosi gebėjimams, aktyviai siekti žinių, mokytojai patys aktyviau mąsto, kaip jie moko ir kaip ugdo kiekvieno mokinio mokymosi potencialą. Jie derina ir suderina įvairias taktikas, kad mokiniai ne tik išmoktų daugiau, geriau ir greičiau, bet ir mokytųsi protingiau.

Paskaitos įrašas: