KTU tyrėja: skaitmeninių medijų platformos keičia požiūrį į lytį

Svarbiausios | 2019-06-03

„Feminizmo tikslas nėra kurstyti neapykantą vyrams, “– teigia doc. dr. Runa Chakraborty Paunksnis. Ji dėsto Lyčių studijas Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete.

Pagrindinės šios KTU dėstytojos ir tyrėjos darbo sritys yra lyties ir tapatybės politika, medijų studijos ir postkolonijinė literatūra. Vis dėlto Runa – ne tik mokslininkė: ji taip pat yra rašytoja ir vertėja. Jos eilėraščiai buvo išspausdinti keliuose bengalų žurnaluose, ir ji taip pat yra išvertusi apsakymų iš bengalų į anglų kalbą.

Šiame interviu Runa Chakraborty Paunksnis kalba apie lyčių stereotipus ir kokią įtaką jų formavimuisi daro medijos.

Kodėl, Jūsų nuomone, lytis ir medijos yra tokios svarbios studijų sritys šiandieniniame pasaulyje?

Daug žmonių yra susidarę klaidingą nuomonę, kad feminizmas skirtas kurstyti neapykantą vyrams, tačiau tai yra netiesa. Šio judėjimo tikslas – sukurti geresnį pasaulį, paremtą lygybe, pagarba ir meile. Lyčių studijų modulio metu siekiama padėti suprasti šią žinutę, taip pat identifikuoti tam tikrus elementus, kasdien darančius spaudimą moterims ir vyrams tiek namuose ir bendruomenėse, tiek už jų ribų. Kalbant apie medijas, jos valdo šiandieninį pasaulį. Atrodo, kad beveik visi žino naujausias medijų technologijas. Tačiau sistematiškai tiriant medijas galima sužinoti apie visą jų potencialą ir trūkumus. Struktūrizuotas modulis gali suteikti gilesnį, kritiškesnį supratimą. Šiuo duomenų sprogimo laikotarpiu neužtenka vien tik gauti informaciją – taip pat turime žinoti, kaip padaryti ją naudinga visoms jaučiančioms būtybėms.

Lietuvos žmonės (ypač vyresnės kartos) žino, kaip tradiciškai indės yra vaizduojamos kine, tačiau neturime daug informacijos apie dabartinę situaciją. Kaip pasikeitė moters paveikslas?

Iš tiesų indų kinas labai pasikeitė dėl kelių socioekonominių veiksnių, ypač nuo XX a. 10 dešimtmečio. Akivaizdūs pokyčiai įvyko lyčių vaizdavimo srityje. Daug rečiau pasitaiko stereotipinių paklusnios žmonos ir pasiaukojančios motinos paveikslų. Daugumos naujų dominuojančio kino filmų pagrindinis veikėjas dabar yra moteris (pavyzdžiui, „Lipstick Under My Burkha“). Dabartinis indų kinas (taip pat ir komerciniai Bolivudo filmai) turi daug daugiau niuansų tiek struktūros, tiek turinio atžvilgiu. Stengiamasi vaizduoti moteris ne tik kaip pasyvias, silpnas arba kankinamas priespaudos asmenybes – dabar daug madingesnis atkaklios pagrindinės veikėjos paveikslas.

Kaip šiuo metu medijose ir visuomenėje populiarios temos yra vaizduojamos indų kine?

Filmai, aptariantys tokius svarbius klausimus, kaip moterų sveikata („Toilet Ek Prem Katha“, ang. „Toilet: A Love Story“, „Padman“), smurtas prieš moteris („Lajja“, ang. „Shame“, „Heaven on Earth“), profesinė karjera moterims („Tumhari Sulu“, ang. „Your Sulu“, „Neerja“) ir seksualinė orientacija („Ek Ledki Ko Dekha to Aisa Laga“, ang. „How I Felt When I Saw That Girl“) yra ne tik kuriami, tačiau ir teigiamai vertinami plačiosios kino teatrus lankančios auditorijos. Tai, deja, nereiškia, kad indų kinas nebėra veikiamas patriarchalinių tradicijų. Atvirkščiai – daugelio „Naujojo Bolivudo“ filmų siužetai yra pavyzdžiai to, kas yra vadinama „toksišku vyriškumu“. Vis dar tiek akivaizdžiai, tiek subtiliai pataikaujama vyrams, o patriarchaliniai stereotipai pateikiami daug sudėtingesne forma. Tačiau turiu pripažinti, jog šiuolaikinis indų kinas lyčių vaizdavimo atžvilgiu pasiekė dar nematytas aukštumas.

Skaitmeninių medijų platformų (tokių, kaip „Netflix“, „Amazon“ arba „Alt Balaji“) atsiradimas labai prisidėjo prie požiūrio į lytį pasikeitimo. Veikėjos moterys ne tik tampa filmų ar televizijos laidų varomąja jėga, tačiau taip pat dažnai yra vaizduojamos kaip nepriklausomos asmenybės. Nuo „Netflix“ transliuojamų serialų apie nusikaltimus Delyje, iki „Amazon“ rodomo „Made in Heaven“, seksualinės orientacijos ir lyčių nelygybės temos diskutuojamos atsižvelgiant į daug daugiau niuansų. Socialinių medijų judėjimai taip pat daro įtaką filmų industrijai, ypač Bolivudui. Neseniai jį sudrebino #MeToo judėjimas – aktorės ėmė viešinti vardus prodiuserių, režisierių ir aktorių, kurie jas seksualiai išnaudojo.

Kaip reikėtų kalbėti šiomis temomis, kad nepasirodytume per daug globėjiški? Kaip prie to gali prisidėti tyrėjai?

Tyrėjų pastangos išsklaidyti klaidingus mitus apie lyčių lygybę turi didžiulę vertę. Bendradarbiaudami su akademinėmis institucijomis, taip pat kitais suinteresuotais subjektais už akademinės bendruomenės ribų, jie tampa tiltu tarp šių šalių. Tyrėjai skleidžia idėjas, kurios gali sukelti didžiulius pokyčius visuomenėje. Be to, nedidelėse grupėse savo bendruomenėse galima ugdyti sąmoningumą ir teikti informaciją apie smurtą, kurį moterys patiria tiek namuose, tiek už jų ribų. Medijos taip pat gali prisidėti prie lyčių lygybės siekimo. Tiesą sąkant, naudodami medijas galime pasiekti geresnių rezultatų, kadangi pateikiama medžiaga yra aiškesnė, ne vien tik teorinė. Teigiamas moterų vaizdavimas medijose yra svarbus, siekiant sunaikinti socialinius stereotipus. Nepriklausomos žiniasklaidos tinklai taip pat turėtų kurti tinkamą aplinką diskusijoms apie lytį ir seksualinę orientaciją, nebijant priešiškos reakcijos. Nepaisant to, siūlant „lyčių studijas“ universitetuose galima pasiekti stabilesnio ir ilgalaikio poveikio.

Galbūt galėtumėte pasidalinti savo patirtimi dėstant Lyčių studijas Lietuvos studentams? Kaip jie reaguoja į lyčių klausimus? Galbūt galėtumėte palyginti šią patirtį su kitų šalių studentų reakcijomis?

Šį modulį dėstau Kauno technologijos universiteto antrosios pakopos Skaitmeninės kultūros studijų programos studentams, ir kol kas mano patirtis tikrai teigiama. Mano studentai yra energingi, ir, svarbiausia, stengiasi neapsiriboti vien tik egzistuojančiais socialiniais stereotipais – jie siekia iš tiesų suprastį lyties klausimus ir tapatybės politiką. Kartu žiūrime filmus ir diskutuojame lyties ir tapatybės klausimais, remdamiesi feminizmo teorijomis. Manau, jog mano studentai tikrai padėjo man pasiekti šio modulio tikslą – skatinti kritinį mąstymą lyties atžvilgiu. Esu dėsčiusi ir kitose šalyse, tarp jų Indijoje ir Butane. Butane Feminizmas buvo Literatūros teorijos ir kritikos modulio dalis. Tai taip pat buvo puiki patirtis, kadangi studentai nuoširdžiai domėjosi lyčių politika ir jos poveikiu kasdieniam gyvenimui.

Šiuolaikinio indų kino ir lyties tema bus nagrinėjama dr. Šarūno Paunksnio ir dr. Runa Chakraborty Paunksnis organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „(Re)Gazing: Gender and Indian Cinema in the Age of New Media“, vyksiančioje 2019 m. rugsėjo 19 ir 20 d. Daugiau informacijos apie konferenciją čia.

 

Free Download WordPress Themes
Download Best WordPress Themes Free Download
Download Nulled WordPress Themes
Download Premium WordPress Themes Free
free download udemy paid course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku